Šių metų kovo 17 d., per Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitą Karakase, su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu buvo susitarta dėl bendradarbiavimo naftos perdirbimo srityje ir pateikta naujų pasiūlymų dėl ginklų įsigijimo. H. Chavezas įsipareigojo pradėti vykdyti dvišalį susitarimą: nuo gegužės mėnesio Venesuela kasdien pristatys 80 tūkstančių barelių žaliavinės naftos Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms, o perdirbtus naftos produktus kartu realizuos Europos rinkoje. A. Lukašenka pasisiūlė padėti sustiprinti Venesuelos kariuomenę ir pasidalinti patirtimi, kaip kurti integruotą šalies gynybos sistemą. Atsakydamas į Baltarusijos prezidento siūlymą, H. Chavezas išreiškė norą iš Baltarusijos įsigyti radarą, priešlėktuvinės gynybos raketų ir kitos ginkluotės. Abu lyderiai, pasižymintys griežta kritika Jungtinių Valstijų atžvilgiu, sutarė, kad A. Lukašenkos vizitas yra svarbus žingsnis konsoliduojant dviejų valstybių santykius ne tik politinėje, ekonominėje ir socialinėje, bet taip pat ir ideologinėje sferoje. „Mūsų idealai yra pagrįsti socializmu, nepriklausomybe ir suverenumu – tai gyvybiškai svarbūs veiksniai daugiapoliame pasaulyje, dėl kurio mes kovojame“, – per susitikimą tvirtino H. Chavezas. Kovo mėnesį Baltarusijos ir Venesuelos lyderių sudarytas susitarimas yra ne pirma tokio pobūdžio iniciatyva siekiant skatinti ir stiprinti dvišalius valstybių santykius. Juose neretai galima įžvelgti du aspektus –pragmatinį ir ideologinį.
Pragmatinis Venesuelos ir Baltarusijos draugystės aspektas
Plėtoti dvišalius Baltarusijos ir Venesuelos santykius ekonomikos ir politikos srityse yra naudinga abiem valstybėms. Oficialusis Minskas siekia užsitikrinti pigios naftos importą, kuris yra labai svarbus šios šalies socialinis ekonominis veiksnys. Lėšomis, gaunamomis naudojantis pigiais energijos šaltiniais, A. Lukašenka ilgą laiką vykdė įvairias socialines programas, taip išlaikydamas savo populiarumą, kuris paskutiniu metu yra kiek sumažėjęs. Alternatyvių naftos šaltinių poreikis ypač padidėjo po šių metų pradžioje įvykusio vadinamojo Baltarusijos ir Rusijos naftos karo. 2010 m. sausio 1 d. Rusijai apmokestinus į Baltarusiją eksportuojamą naftą, Minskas pradėjo blokuoti bendros su Rusija ir Kazachstanu Muitų sąjungos, kuri turėtų pradėti veikti 2010 m. liepos 1 d., kūrimo procesus. Rusijos ir Baltarusijos konfliktas buvo išspręstas dvišaliu susitarimu: tam tikra eksportuojamos naftos dalis (6,3 mln. tonų per metus) nebus apmokestinama su sąlyga, kad ši nafta bus naudojama tik vidaus rinkos poreikiams tenkinti, o likusiam naftos eksportui (14–15 mln. tonų per metus) lengvatos bus naikinamos. Nesisekant pasiekti kompromiso, A. Lukašenka akivaizdžiai demonstruoja, kad Baltarusija neketina taikstytis su Rusijos reikalavimais ir yra pasirengusi taikyti savas spaudimo Rusijai priemones.
Šiuo atveju strategiškai svarbų vaidmenį atlieka Venesuela. Ji disponuoja vienomis didžiausių pasaulyje naftos atsargų ir yra šešta–septinta valstybė pasaulyje pagal naftos išgavimą. Augant ekonomikai ir vis didėjant naftos paklausai pasaulio rinkose, ši šalis kelia susidomėjimą daugeliui pasaulio valstybių, tarp jų ir Rusijai bei Baltarusijai. Pažymėtina, kad Rusija laiko Venesuelą strategine partnere Lotynų Amerikoje. Valstybės gana glaudžiai bendradarbiauja karinėje ir gynybos srityse: iš Rusijos Venesuela importuoja ginklus (yra trečia pagal apimtį ginklų importuotoja iš šios šalies). Be to, visos didžiosios Rusijos energetinės kompanijos („Rosneft“, „Gazprom“, „Lukoil“, „TNK-BP“ ir „Surgutneftegaz“) siekia įsitvirtinti Venesuelos rinkoje ir į bendrą šalių naftos pramonės projektą yra investavusios 6 milijardus JAV dolerių. Suaktyvėjęs A. Lukašenkos bendradarbiavimas su H. Chavezu daugumos analitikų yra vertinamas kaip reali Baltarusijos poveikio Rusijai priemonė. Galiausiai, Baltarusijai naudingas ir politinis Venesuelos palaikymas tarptautinėje arenoje. Vakarams, pirmiausia JAV ir ES, kritikuojant A. Lukašenką, Baltarusija vis aktyviau siekia kitų valstybių diplomatinės paramos.
Venesuela taip pat turi interesų Baltarusijoje. Labiausiai H. Chavezą domina baltarusiška karinė technika, kuria jis siekia stiprinti savo šalies karinę sferą. Nuo 1992-ųjų, JAV nutraukus konvencinės ginkluotės ir jos sudedamųjų dalių tiekimą į Venesuelą, šalies karo mašiną H. Chavezas pradėjo konstruoti daugiausia iš ginkluotės, importuojamos iš Rusijos ir kitų antivakarietiškai nusiteikusių valstybių. Dar 2008 m. kovą Venesuela užsakė iš Baltarusijos raketinę priešlėktuvinės gynybos sistemą. Po kovo mėnesį sudaryto susitarimo su A. Lukašenka H. Chavezas turi galimybę gauti svarbų elementą į savo gausėjantį karinį arsenalą – modernų radarą. Be to, Venesuelą domina pigios baltarusiškos prekės. H. Chavezas su Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka yra pasirašę ekonominio bendradarbiavo susitarimą. Baltarusija į Venesuelą eksportuos trąšas, traktorius, specialiosios paskirties transporto priemones, žemės ūkio techniką, pieno miltelius ir padangas.
Ideologinis H. Chavezo ir A. Lukašenkos draugystės aspektas
Šiuo metu Venesuela vis labiau tampa ta valstybe, kuri ne tik priešinasi JAV hegemonijai Lotynų Amerikoje, bet ir bando konsoliduoti regioną kovai su JAV. 1998 metais politinė situacija Venesueloje sudarė palankias sąlygas prezidento rinkimus laimėti antiamerikietiškų pažiūrų H. Chavezui – jis ekonominių ir socialinių Venesuelos problemų priežastimi laikė JAV propaguojamą neoliberalizmą. Per pirmuosius prezidentavimo metus H. Chavezas pareikalavo sukurti naują ekonominės plėtros planą, pagrįstą visuomenės gerovės augimo skatinimu ir šalies naftos kompanijų nacionalizavimu. H. Chavezo užsienio politika pasižymėjo antiamerikietiška retorika – diplomatiniai vizitai pas Fidelį Castro, Saddamą Husseiną ir Muammarą Qaddafi bei viešas JAV karo Afganistane ir Irake kritikavimas. Venesuela prieštaravo Amerikos laisvosios prekybos zonos sukūrimui ir uždraudė skrydžius per savo teritoriją vykdant nelegalios narkotikų prekybos monitoringo operacijas. Taigi Venesuela tapo ideologiniu JAV priešu ir viena problemiškiausių valstybių Lotynų Amerikoje, nors ji buvo ir viena svarbiausių naftos tiekėjų JAV, o dabar tapo viena pirmaujančių Lotynų Amerikos valstybių ginklavimosi srityje.
Charizmatiškasis šalies lyderis H. Chavezas neapsiriboja iniciatyvomis regiono mastu. Venesuela vis labiau reiškiasi kaip viena aktyviausių regiono valstybių, siekiančių sukurti ir palaikyti strateginius partnerystės ryšius su šalimis Rytuose. 2006 m. liepos 24–25 d. per oficialų vizitą pas A. Lukašenką H. Chavezas išreiškė pasitenkinimą, kad Venesuelai pavyko sukurti strateginį aljansą su Baltarusija, ir paskatino „priešintis dirbtinei ir veidmainiškai demokratijai, po kuria iš tikrųjų slypi elito ir tarptautinių oligarchų diktatūra“. A. Lukašenka akcentavo būtinybę suvienyti abiejų šalių jėgas kovai su išoriniu spaudimu. 2008 m. liepos 22–23 d. H. Chavezas per pakartotinį vizitą Baltarusijoje su šios šalies vadovu aptarė politinio, ekonominio ir karinio bendradarbiavimo perspektyvas ir dar kartą pabrėžė, kad abi valstybės – Venesuela ir Baltarusija – kovoja su tuo pačiu priešu – JAV imperializmu. Tiesa, išorinį spaudimą, arba priešą, H. Chavezas ir A. Lukašenka suvokia skirtingai. Venesuelos lyderis yra viešai pareiškęs, kad vertina Rytų partnerių įtaką Lotynų Amerikos regione kaip atsvarą JAV. O A. Lukašenkai glaudūs Venesuelos ir Baltarusijos santykiai praverčia kaip tam tikra spaudimo priemonė Rusijai.
Išvados
Dauguma ekspertų tvirtina, kad glaudus Baltarusijos ir Venesuelos bendradarbiavimas politinėje, ekonominėje, socialinėje ir ypač karinėje srityse nekeičia jėgų balanso Lotynų Amerikos regione, tačiau jie taip pat pripažįsta, kad tai gali sudaryti galimybes H. Chavezui stiprinti savo karinį arsenalą. Be to, ekspertų teigimu, kovo mėnesio susitarimai sutvirtina dviejų lyderių, palaikančių diktatoriškus režimus Lotynų Amerikos ir Europos žemynuose, sąjungą ir leidžia jiems laisviau elgtis su šalimais esančiomis didžiosiomis pasaulio galybėmis – Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija.
Pastaroji į H. Chavezo ir A. Lukašenkos draugystę žiūri skeptiškai. Daugelio ekspertų nuomone, dvišalis Baltarusijos ir Venesuelos susitarimas dėl naftos tiekimo gali sugadinti santykius su Rusija. Paskutiniu metu Baltarusijos ir Rusijos santykiai ir taip yra įtempti, todėl demonstratyvus A. Lukašenkos elgesys, tikėtina, paskatins Maskvą dar labiau sugriežtinti savo derybines pozicijas Baltarusijos atžvilgiu ir parduoti jai naftą pasaulinėmis kainomis. Be to, naftos gabenimas iš Venesuelos Baltarusijai dėl logistinių ir infrastruktūrinių priežasčių yra ekonomiškai nuostolingas. Baltarusijai labiau apsimokėtų importuoti naftą iš Rusijos. Nepaisant to, H. Chavezo ir A. Lukašenkos bičiulystė teikia naudos abiem lyderiams, todėl artimoje ateityje, tikėtina, Venesuelos ir Baltarusijos draugystė tęsis, ir tiek dėl pragmatinių, tiek dėl ideologinių veiksnių ji atrodo ne tokia jau ir keista.
Jurgita Jakevičiūtė
