Rusija nemažina užmojų: Donbasas – vos per kelis mėnesius
Rusija neatsisako planų okupuoti Donbasą. Skelbiama, kad šalis agresorė nusistatė naują „terminą“ – iki 2026 m. balandžio mėnesio pasiekti Donecko srities administracines sienas.
Kaip praneša „RBK–Ukraina“, apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa.
Pasak jo, rusų planai nepasikeitė – jie nori užimti visą Donbasą.
Melania Trump sulaukė laiško iš Vladimiro Putino: pasakė, kas jame
JAV pirmoji ponia Melania Trump papasakojo, ką atsakė autoritarinis Rusijos lyderis Vladimiras Putinas į jos prašymą sugrąžinti deportuotus ukrainiečių vaikus.
Apie tai praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi jos interviu laidai JAV televizijoje „Fox“.
Melania Trump sulaukė Putino laiško: pasakė, kas jame
Pasak M. Trump, V. Putinas atsakė į jos laišką, kuriame buvo kalbama apie ukrainiečių vaikų sugrąžinimą tėvams. Be to, ji pranešė, kad jos atstovas nuolat bendrauja su Rusijos pusės atstovais šiuo klausimu.
„Taip, jis atsakė. Aš gavau iš jo laišką. Mano atstovas palaiko ryšį su Rusijos puse, ir mes toliau dirbame, kad vaikai būtų sugrąžinti į šeimas“, – pažymėjo JAV pirmoji ponia.
M. Trump taip pat pabrėžė, kad jai ši tema yra ypač svarbi.
ES įvedė sankcijas dar šešiems Rusijos propagandininkams
Europos Sąjungos Taryba, reaguodama į nuolatinę Rusijos hibridinę veiklą, nukreiptą prieš Europos Sąjungą, jos valstybes nares ir partneres, nusprendė įvesti ribojamąsias priemones dar šešiems asmenims.
Apie tai sakoma ES Tarybos pranešime spaudai, praneša „Ukrinform“.
Į sankcijų sąrašą įtraukti Rusijos televizijos laidų vedėjai Dmitrijus Gubernijevas, Jekaterina Andrejeva ir Marija Sitel, taip pat propagandininkas Pavelas Zarubinas.
„Jie dirba Rusijos propagandiniuose televizijos kanaluose arba juos palaiko, rengia propagandinius mitingus ir tokias laidas kaip, pavyzdžiui, „Tiesioginė linija su Vladimiru Putinu“, kuriose skleidžia dezinformaciją apie karą Ukrainoje ir giria Putino režimą“, – sakoma pranešime.
Sankcijos taip pat įvestos Rusijos kultūros veikėjams – aktoriui Romanui Čumakovui ir ukrainiečių kilmės Rusijos baleto šokėjui Sergejui Poluninui. Savo darbais jie skleidžia prorusišką propagandą ir sąmokslo teorijas apie Rusijos invaziją į Ukrainą, taip pat antiukrainietiškus ir antivakarietiškus pasakojimus.
„Visi šiandien į sąrašą įtraukti asmenys aktyviai prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą, pavyzdžiui, rinkdami pinigus Rusijos ginkluotosioms pajėgoms“, – pareiškė ES Taryba.
Iš viso ribojamosios priemonės, susijusios su Rusijos destabilizuojamąja veikla, dabar taikomos 65-iems asmenims ir 17-ai organizacijų.
Ketvirtadienį, sausio 29 d., ES Taryba taip pat nusprendė įvesti naujas ribojamąsias priemones ryšium su rimtais žmogaus teisių pažeidimais Irane ir nuolatine Irano karine parama Rusijos karui prieš Ukrainą.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo 6 žmonės
Per Rusijos atakas centrinėje ir pietinėje Ukrainoje ketvirtadienį žuvo šeši žmonės, pranešė vietos pareigūnai ir gelbėjimo tarnybos.
Išpuoliai surengti, Ukrainai išgyvenant vieną sunkiausių žiemų nuo karo pradžios, kai Rusijos smūgiai milijoną žmonių šioje šalyje paliko be šildymo ir elektros, oro temperatūrai nukritus žemiau nulio.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad pietinėje Zaporižios srityje „per Rusijos apšaudymą žuvo 62-jų vyras ir 26 bei 50 metų moterys“.
Kaimyninėje Chersono srityje per Rusijos bombardavimą žuvo 46-erių vyras ir 39-erių moteris, paskelbė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Per rusų ataką Kryvyj Rihe, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste, žuvo pagyvenusi moteris, pranešė miesto administracijos vadovas.
Pastarosiomis savaitėmis diplomatinės pastangos užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą suintensyvėjo, nors abi pusės vis dar nesutaria dėl pagrindinio teritorijų klausimo.
Kitos derybos numatytos sekmadienį Abu Dabyje.
Trumpas kreipėsi į Putiną su prašymu: ragino „savaitę nepulti Kyjivo ir kitų miestų“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad asmeniškai kreipėsi į Rusijos lyderį Vladimirą Putiną su prašymu savaitę susilaikyti nuo smūgių Kyjivui ir keliems kitiems miestams, ir šis esą su tuo sutiko.
ES parama Ukrainai auga: štai kam bus skirti milijonai
Europos Sąjunga (ES) skirs Ukrainai 145 mln. eurų humanitarinės pagalbos. Šios lėšos, be kita ko, bus naudojamos apgyvendinimui, maistui bei prieigai prie vandens ir sveikatos sistemos paslaugų, pranešė Europos Komisija. Dar 8 mln. eurų numatyti karo pabėgėlių priėmimui Moldovoje.
Milijoniniai nuostoliai nestabdo: paaiškino, kodėl Putinas vis tiek stumia kariuomenę į priekį
Per beveik ketverius plataus masto karo metus Rusija neteko daugiau kaip 1,2 mln. karių. Tai pareiškė karo ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų atsargos pulkininkas Vladislavas Selezniovas interviu Ukrainos radijui.
„Politinė tikslingumo logika turi pranašumą prieš karinį racionalumą. Būtent todėl rusai taip atkakliai veržiasi pirmyn, bandydami šturmuoti mūsų gynybos linijas ir pozicijas. Ką jie gauna galų gale? Gana kuklius teritorinius laimėjimus, bet augančius Rusijos nuostolius. Mes jau operuojame skaičiumi, viršijančiu 1 milijoną 200 tūkstančių žuvusių ir suluošintų Rusijos karių per beveik ketverius plataus masto karo metus. Ir šis skaičius auga“, – sakė jis.
Pasak eksperto, tokiomis sudėtingomis oro sąlygomis kalbėti apie efektyvius puolamuosius veiksmus nėra pagrindo.
Pastaruoju metu priešas dažniausiai taiko mažų šturmo grupių taktiką.
V. Selezniovas pabrėžė, kad Rusijos kariai juda pėsčiomis, kai laukuose guli storas sniegas, ir yra priversti ant savęs nešti didelį kiekį ginklų, šaudmenų, įrangos ir technikos.
Jis pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė juda į priekį siekdama tam tikrų teritorinių laimėjimų, kad Kremliui vadovaujantis Vladimiras Putinas ir jo aplinka turėtų papildomų argumentų derybų procese.\
„Nes Putinas ir jo aplinka norėtų politiniu-diplomatiniu keliu perimti kontrolę teritorijų, kurios pagal naująją Rusijos Konstitucijos redakciją yra įtrauktos į Rusijos Federacijos sudėtį. Būtent to jie dabar ir reikalauja. Visi Rusijos atstovai teigia, kad savanoriškas visos Donecko srities perdavimas Ukrainos – tai tik pirmas žingsnis derybų etape“, – pabrėžė ekspertas.
Tačiau, kaip pridūrė V. Selezniovas, nereikėtų savęs apgaudinėti iliuzijomis, nes V. Putinas iš Ukrainos nori per daug, kad apsiribotų tik tuo, apie ką šiuo derybų etapu kalba Rusijos pasiuntiniai.
Merzas nemato būtinybės kalbėtis su Putinu
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia ir toliau neketinantis pats kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl Ukrainos karo pabaigos. Jis šiuo metu nematąs „būtinybės atverti papildomų pokalbių kanalų“, sakė F. Mrerzas Berlyne. Europiečiai esą išsamiai informuojami apie Ukrainos, JAV ir Rusijos derybas.
Iš karo Ukrainoje grįžęs rusas Irkutske pagrobė ir nužudė krizių centre gyvenusią moterį
Iš karo Ukrainoje grįžęs rusas Irkutske nužudė moterį, kurią laikė įkaite daugiau nei penkias valandas, pranešė nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“.
Krizių įveikimo centro „Obereg“ vadovas Aleksandras Sobolevas teigė, kad vyras prieš tai kelis mėnesius smurtavo prieš savo žmoną ir septynmetį sūnų – spardė ir mušė, pjaustė peiliu ir nuolat žodžiais bei psichologiškai juos žemino. „Obereg“ moterį su sūnumi apgyvendino moterų namuose ir kelis kartus pranešė apie smurtą policijai. Visgi karys liko laisvėje.
Sausio 27 d. vyras pagrobė kitą tame pat centre gyvenusią moterį ir nusivedė ją į savo butą. Irk.ru ir „Telegram“ kanalas „Baza“ pranešė, kad įkaitė buvo kareivio žmonos draugė.
Po kelių valandų derybų su teisėsauga pagrobėjas moterį nužudė.
„Nužudęs įkaitę 2:30 val. jis išėjo (iš buto – ELTA) pats. Jis pasmaugė ją – nekaltą moterį, dviejų mergaičių motiną“, – „Telegram“ kanale „Obereg“ rašė A. Sobolevas.
A. Sobolevas paragino „nuodugniai peržiūrėti visų teisėsaugos institucijų veiksmus tą naktį“.
„Psichopatai, prievartautojai ir žudikai po dalyvavimo „specialiojoje karinėje operacijoje“ priedanga nuolat daro siaubingus nusikaltimus, nes yra įsitikinę savo nebaudžiamumu“, – sakė jis.
„Jis ignoruodavo policijos skambučius, pabėgo iš savo dalinio Rostove, kasdien mušė žmones ir buvo tikras, kad jam nieko neatsitiks – išskyrus tai, kad gali būti išsiųstas atgal“, – pabrėžė krizių centro vadovas.
„Meduza“ teigimu, ši moters žmogžudystė atspindi bendrą tendenciją: remiantis leidinio „7×7“ surinktais duomenimis, per pastaruosius trejus metus namo grįžę kariai nužudė mažiausiai 294 žmones.
Kaip skelbta, Estija ketvirtadienį Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime pasiūlė uždrausti įvažiuoti į ES Rusijos piliečiams, kurie kovojo prieš Ukrainą.
Estijos valdžios institucijų susirūpinimas susijęs su tuo, kad po galimo taikos susitarimo ES šalis gali užplūsti tūkstančiai kare dalyvavusių rusų, kurių nemaža dalis anksčiau taip pat turėjo teistumą.
Talinas įspėja, kad smurtiniai nusikaltimai Rusijoje sparčiai auga, nes demobilizuoti kariai – kurių dalis paleisti po tarnybos kalėjimų batalionuose – grįžta iš fronto linijų.
Manoma, kad Rusijos ginkluotoje agresijoje Ukrainoje jau sudalyvavo iki 1,5 mln. Rusijos piliečių. Beveik pusė iš jų, t. y. 640 tūkst., tebėra fronto linijose.
Kremlius: Zelenskio derybos su Putinu įmanomos tik su viena sąlyga
Rusija kol kas nesvarsto galimybės rengti derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu jokioje kitoje vietoje, išskyrus Maskvą. Tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša Rusijos žiniasklaida.
„Kol kas kalbame apie Maskvą. Svarstymai apie kitą derybų vietą yra netinkami“, – žurnalistams sakė jis.
D. Peskovas taip pat priekaištavo V. Zelenskiui, kad šis neatsakė į pakartotinį kvietimą atvykti į derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Maskvoje.
Be to, Kremliaus atstovas pridūrė, jog taikos derybos Turkijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose „nėra tęstinės“.
Pasak jo, šios derybos iš esmės skiriasi.
Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad prezidentas V. Zelenskis yra pasirengęs susitikti su V. Putinu aptarti jautriausių klausimų.
Pasak jo, Ukrainos ir Rusijos lyderiai galėtų aptarti teritorinius klausimus ir Zaporižios atominę elektrinę.
Jis pabrėžė, kad kol kas V. Putinas nerodo ženklų, jog norėtų nutraukti agresiją prieš Ukrainą.
Kyjivas kreipėsi į „SpaceX“ dėl „Starlink“ palydovų naudojimo Rusijos atakoms
Ukrainiečių gynybos ministras Mychaila Fedorovas ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas susisiekė su Elono Musko (Ilono Masko) kosmoso kompanija „SpaceX“ dėl pranešimų, jog Rusijos dronai naudojo palydovus „Starlink“ atakuodami Ukrainos miestus.
„Per kelias valandas po to, kai virš Ukrainos miestų pasirodė Rusijos dronai su „Starlink“ ryšiu, Gynybos ministerijos komanda nedelsdama susisiekė su „SpaceX“ ir pasiūlė būdus, kaip išspręsti problemą“, – socialininiuose tinkluose nurodė Ukrainos ministras.
„Esu dėkingas „SpaceX“ prezidentei Gwynne Shotwell (Gvin Šotvel) ir asmeniškai Elonui Muskui už jų greitą atsaką“, – pridūrė jis.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) pareiškė, kad Rusijos kariuomenė naudoja „Starlink“ palydovus dronų atakoms Ukrainoje nukreipti.
E. Muskas 2024-aisiais neigė, kad Rusijai buvo parduota „Starlink“ terminalų. Ukrainos žvalgybos tarnybų duomenimis, Rusijos kariuomenė terminalus įsigijo per trečiąsias šalis, o ne pagal kokią nors oficialią sutartį su E. Musku.
ISW teigė, kad „Rusijos pajėgos vis dažniau naudoja „Starlink“ palydovines sistemas, kad padidintų atakos dronų BM-35 veikimo nuotolį ir galėtų vykdyti vidutinio nuotolio smūgius į Ukrainos užnugarį“.
Institutas nurodė, kad skelbiamas 500 km nuotolis, kurį pasiekia „Starlink“ įranga aprūpinti dronai BM-35, „reiškia, kad didžioji dalis Ukrainos, visa Moldova ir Lenkijos, Rumunijos bei Lietuvos dalys patenka į šių dronų veikimo zoną, jei jie paleidžiami iš Rusijos ar okupuotos Ukrainos“ dalies.
„Starlink“ taip pat plačiai naudoja Ukrainos kariuomenė ryšiams, todėl visiškas atjungimas teritorijoje būtų problemiškas.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino kasdienes dronų atakas prieš karius Ukrainos fronto linijoje, taip pat prieš Ukrainos elektrines ir transporto infrastruktūrą visoje šalyje.
Iš Liuksemburgo – patarimas Zelenskiui: „Nekelkite ultimatumų dėl narystės ES“
Ukrainos interesų neatitinka ultimatumų dėl stojimo į Europos Sąjungą terminų skelbimas, nes egzistuoja aiškios narystės įgijimo taisyklės, kurių būtina laikytis. Kaip praneša UNIAN, tokią nuomonę Briuselyje, prieš prasidedant ES Tarybos posėdžiui, išsakė Liuksemburgo vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Xavieras Bettelis.
Artėjant Abu Dabio deryboms dėl Ukrainos, Vladimiras Putinas susitiko su JAE prezidentu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį Maskvoje susitiko su kolega iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) Mohamedu bin Zayedu Al Nahyanu.
Susitikimas surengtas artėjant antrajam derybų Abu Dabyje etapui dėl beveik ketverius metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.
JAE karo metu tapo svarbiu tarpininku, padedant Rusijai ir Ukrainai keistis karo belaisviais. Praėjusią savaitę sostinėje buvo surengtos trišalės JAV, Rusijos ir Ukrainos pareigūnų derybos dėl Vašingtono plano nutraukti kovas.
Tolesnis susitikimas planuojamas sekmadienį, tačiau kol kas neaišku, ar jame dalyvaus JAV pareigūnai.
„Norėčiau pagirti Emyratų pusės pastangas Ukrainos krizės kontekste, jų indėlį į apsikeitimą belaisviais ir pagalbą organizuojant kontaktus Jungtiniuose Arabų Emyratuose“, – pareiškė Kremliaus šeimininkas.
Į susitikimą su V. Putinu atvyko keli aukšto rango Rusijos pareigūnai, įskaitant centrinio banko vadovę Elvirą Nabiuliną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
Derybose taip pat buvo Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, laikomas įtakingu Kremliaus lojalistu, nors paprastai jis nedalyvauja dvišaliuose susitikimuose su užsienio lyderiais.
Susitikimo metu JAE prezidentas sakė, kad palaiko konstruktyvų dialogą ir pastangas skatinti diplomatinius sprendimus.
Zelenskis pasirengęs susitikti su Putinu: štai kokius klausimus nori aptarti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kad aptartų pačius jautriausius klausimus, ypač susijusius su teritorijomis ir Zaporižios atomine elektrine (ZAES). Tačiau panašu, kad Kremlius šiuo susitikimu nėra suinteresuotas. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha per Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų tarybos nuotolinį posėdį, rašo UNIAN.
Lavrovas: JAV saugumo garantijos Ukrainai neužtikrins taikos
Rusija teigia, kad JAV saugumo garantijos, kuriomis būtų siekiama išsaugoti Ukrainos „režimą“, neužtikrins patikimos taikos, rašo „Sky News“.
Lenkijoje buvusiam kariui bus pareikšti kaltinimai: šnipinėjo rusų žvalgybai
Buvusiam Lenkijos kariui bus pareikšti kaltinimai dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai.
Prokuratūros atstovė Oliwia Božek-Michalec ketvirtadienį pranešė, kad Krokuvos apygardos prokuroras priėmė sprendimą buvusiam Lenkijos ginkluotųjų pajėgų kariui pareikšti kaltinimus pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, susijusį su šnipinėjimu.
„Kaltinimai susiję su dalyvavimu užsienio žvalgybos agentūros – Rusijos Federacijos – veikloje ir darbu jos vardu, skleidžiant dezinformaciją, taip pat ir per „TikTok“ platformą“, – teigė ji.
Antrasis kaltinimas susijęs su tarnyba užsienio kariuomenėje, pridūrė ji.
Pasak prokurorų, lenkas, šiuo metu greičiausiai esantis Rusijoje, administruoja „TikTok“ kanalą, pavadintą „PolaknaDonbasie“ (lietuviškai – Lenkas Donbase), kurį jis naudoja galimai melagingai ir klaidinančiai informacijai skleisti.
Naudodamasis šia platforma jis siekia „sukelti rimtų sutrikimų Lenkijos Respublikos politinėje sistemoje“. Joje jis taip pat rašo apie savo sprendimą prisijungti prie Rusijos kariuomenės kovai su Ukrainą.
Krokuvos teismas išdavė jo arešto orderį, sakė O. Božek-Michalec.
Ukraina perduoda linkėjimus Gerasimovui: vaikšto po Kupjanską, kuris jau dukart Putinui buvo pristatytas kaip užimtas
Ukraina siunčia aštrią žinutę Rusijos karinei vadovybei. Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bataliono vadas Romanas Kovaliovas iš Kupjansko miesto centro tiesiogiai kreipėsi į Rusijos generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą ir nusiuntė jam „linkėjimus“.
Rusai griebėsi naujos taktikos: įvardijo, kuo ji ypatinga
Rusijos pajėgos ėmėsi naujos taktikos smūgiams prieš Ukrainą, skelbia UNIAN.
Ukrainos gynybos ministro patarėjas, elektroninės kovos ir ryšių sistemų ekspertas Sergejus Beskrecnovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti Rusijos „Shahed“ skrydis itin žemai.
„Viena iš naujausių (gudrybių – red. past.) – skrydis itin mažame aukštyje rankinio valdymo režimu. Ir šis aukštis, kaip matyti vaizdo įraše, gali būti keliasdešimt metrų“, – sako jis.
S. Beskrecnovas priduria, kad Ukraina turi technologinius sprendimus šiai problemai spręsti ir yra pasirengusi veikti. Jis taip pat paragino padalinius įrengti nuotolinius vaizdo ir garso stebėjimo postus.
Ukrainiečiai sako, kad pastaruoju metu pastebi virš miestų staiga pasirodančius dronus, apie kurių pavojų nebuvo pranešama.
Kadyrovas pasirodė viešumoje – liepė Putinui tęsti karą
Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad jis prieštarauja deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos ir kad Maskva turėtų tęsti kovą, rašo „Reuters“.
Ukrainos sostinėje 613 daugiaaukščių pastatų neturi šildymo
Ketvirtadienio ryto duomenimis, Kyjive šildymo neturėjo 613 daugiaaukščių pastatų.
Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
„Sausio 29 d. ryto duomenimis, Kyjive be šildymo buvo 613 daugiaaukščių pastatų. Per pastarąją parą šiluma buvo tiekiama dar 124 pastatams“, – sakoma pranešime.
Kyjivo miesto karinė administracija priminė, kad šie pastatai vėl prijungiami prie elektros po Rusijos atakų sausio 9 ir 20 dienomis.
Kyjive laikinai ribojamas karšto vandens tiekimas, siekiant atkurti centralizuotą šildymą kai kuriuose gyvenamuosiuose namuose.
Rusijos atakos Odesoje aukų padaugėjo iki keturių
Sausio 27 d. Odesoje įvykusios Rusijos bepiločių orlaivių atakos aukų padaugėjo iki keturių. Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Patvirtinta ketvirto žmogaus mirtis dėl bepiločių orlaivių atakos Odesoje sausio 27 d. Nuo patirtų sužalojimų mirė pagyvenęs vyras, kuris gyveno sunaikintame name Prochorovskos gatvėje“, – pareiškė jis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, anksčiau buvo žinoma, kad Odesoje per bepiločių orlaivių ataką sausio 27-osios naktį žuvo trys žmonės, o dar 35 buvo sužeisti.
Į Ukrainą grįžo 1 tūkst. gynėjų kūnų
Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad iš Rusijos gavo 1 tūkst. kūnų, kurie, pasak Maskvos, yra Ukrainos karių, žuvusių kovojant su Kremliaus kariuomene.
„Šiandien buvo imtasi repatrijavimo priemonių, pagal kurias į Ukrainą buvo grąžinta 1 tūkst. žuvusiųjų kūnų, kurie, Rusijos teigimu, yra Ukrainos gynėjų“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime nurodė Kyjivo Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.
Pasirodžius kalboms apie „energetines paliaubas“ – pirmoji oficiali reakcija iš Rusijos
Pasirodžius gandams apie tariamas „energetines paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos, pasirodė pirmoji oficiali reakcija iš Rusijos.
Po gandų apie energetines paliaubas tarp Ukrainos ir Rusijos – eksperto versija: ko siekia Rusija?
Ketvirtadienį pasirodžius nepatvirtintiems pranešimams apie tariamas energetines paliaubas tarp Ukrainos ir Rusijos, ukrainiečių rezervo karininkas Anatolis Chrapčinskis įvertino, koks gali būti šių gandų tikslas.
„Artėja humanitarinė katastrofa“: iš Europos – perspėjimas dėl Ukrainos
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį perspėjo, kad Ukrainai gresia „humanitarinė katastrofa“ dėl Rusijos smūgių nutraukto elektros tiekimo šaltomis žiemos sąlygomis.
K. Kallas teigė, kad nepaisant JAV vadovaujamų derybų Abu Dabyje dėl karo pabaigos, Rusija „bombarduoja ukrainiečius, mėgindama juos sušaldyti ir priversti pasiduoti“.
„Tai labai sunki žiema, ukrainiečiai tikrai kenčia. Ten artėja humanitarinė katastrofa“, – sakė ji ES susitikimo Briuselyje pradžioje.
Rusija sustiprino smūgius į Ukrainos energetikos ir šildymo infrastruktūrą, palikdama gyventojus tamsoje ir šaltyje, kai temperatūra nukrenta iki 20 laipsnių šalčio pagal Celsijų.
ES siekia sustiprinti paramą Ukrainos elektros tinklui ir rengia naują sankcijų Maskvai paketą, kitą mėnesį sukankant ketvirtosioms jos invazijos metinėms.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Stenergard paragino „visiškai uždrausti visus energetikos išteklius vežančius Rusijos laivyno laivus“, kad dar labiau sumažintų Maskvos pajamas.
Ji taip pat paragino uždrausti trąšų importą iš Rusijos ir prabangos prekių eksportą iš ES į Rusiją.
„Turime daryti didesnį spaudimą Rusijai. Tai vienintelis būdas sustabdyti žudynes“, – sakė ji.
Nuo 2022 m. prasidėjusios invazijos į Ukrainą ES jau įvedė Rusijai 19 sankcijų paketų. Ketvirtadienį K. Kallas pareiškė, kad ES įtrauks Rusiją į bloko pinigų plovimo juodąjį sąrašą.
Estijos užsienio reikalų ministras iškėlė kitą iniciatyvą – jis paragino ES šalis koordinuotai įvesti Šengeno vizų draudimą Ukrainoje kovojusiems rusams.
„Jie tikrai blogi žmonės, ir mes turime sudaryti šių žmonių juodąjį sąrašą“, – sakė ministras Margusas Tsahkna.
„Neįsivaizduoju, kaip mūsų vadovai galės paaiškinti, jei atėjus taikai šimtai tūkstančių buvusių kovotojų atvyks į Europą“, – sakė jis.
Estija jau žengė pirmąjį žingsnį, įtraukusi šimtus kovotojų iš konkrečių Rusijos karinių dalinių į savo juodąjį sąrašą.
Sklinda gandai apie „energetines paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos: kas žinoma?
Socialinėse medijose ketvirtadienio rytą pasirodė pranešimai apie tariamą smūgių Rusijos ir Ukrainos energetikai nutraukimą. Pranešimai oficialiai nepatvirtinti ir kol kas lieka tik gandų lygyje.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 84 iš 105 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 84 iš 105 bepiločių orlaivių, kuriais rusai atakavo šalį nuo sausio 28 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo trečiadienio, sausio 28 d., 18 val. rusai iš Briansko, Oriolo, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija), laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės (laikinai okupuotas Krymas) krypčių paleido 105 „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokio tipo kovinius bepiločius orlaivius. Apie 70 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki ketvirtadienio, sausio 29 d., 8.30 val. oro gynybos pajėgos šalies šiaurinėje, pietinėje, centrinėje ir rytinėje dalyse numušė/nuslopino 84 bepiločius orlaivius.
Septyniose vietose fiksuoti 18-os kovinių bepiločių orlaivių pataikymai. Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje skraido keli rusų bepiločiai.
Trumpo taikos planas stringa: derybos susidūrė su 3 pagrindinėmis problemomis
Taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos, atrodo, yra šalia, tačiau jam koją kiša trys svarbūs klausimai, ketvirtadienio rytą skelbia „Politico“.
Mykolajivkoje, Donecko srityje, liko daugiau nei 200 vaikų
Ukrainos policijos Ryšių departamentas pranešė, kad Mykolajivkoje, Donecko srityje, tebėra daugiau nei 200 vaikų, „Baltųjų angelų“ komanda toliau evakuoja šeimas.
„Padėtis Mykolajivkoje pablogėjo. Rusijos kariuomenė nuolat puola gyvenamuosius rajonus bombomis ir smogiamaisiais dronais, visi privažiavimo į miestą keliai yra priešo apšaudomi“, – pranešė policija.
Pasiekti miestą galima tik šarvuočiais ir naudojant apsaugos nuo dronų priemones.
Vietos gyventojai teigia, kad dronai dažnai atskrenda ir pradeda šaudyti į transporto priemones.
Teisėsaugos pareigūnai pranešė, kad padėtis ypač įtempta miesto pakraštyje, beveik visiškai sunaikintas privatus gyvenamasis rajonas.
„Tokiomis sąlygomis evakuacija yra vienintelis būdas išgelbėti gyvybes. Šį kartą „Baltieji angelai“ kartu su Kostiantynivkos policija iš miesto evakavo aštuonis žmones, įskaitant tris mergaites 10, 12 ir 17 metų. Jauniausioji pasiėmė ir savo katytę Anfisą“, – pranešė Nacionalinė policija.
Visus evakuotuosius policija nuvežė į saugią vietą. Vėliau savanoriai padės jiems pasiekti kitus Ukrainos regionus.
Numuštas rusų Su-34: vieno vertė – virš 30 mln. eurų, pilotai neišgyveno
Ukraina numušė Rusijos orlaivį Su-34, įgula žuvo, skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“.
Anot pranešimų socialinėse medijose, naikintuvas buvo numuštas „Patriot“ sistema.
Rusų nuostoliai auga: neteko dar vieno lėktuvo
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 29 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 237 400 karių, iš kurių 830 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 613 priešų tankų (+4), 23 965 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 36 733 artilerijos sistemas (+20), 1 629 raketų paleidimo sistemas, 1 288 oro gynybos sistemas (+2), 435 karo lėktuvus (+1), 347 sraigtasparnius, 118 679 nepilotuojamuosius orlaivius (+955), 4 205 kruizines raketas, 28 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 76 190 transporto priemonių ir kuro cisternų (+88), 4 053 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Ukraina kreipėsi į ES ir paragino pasekti JAV pavyzdžiu: „Nebijokite“
Ukraina trečiadienį paragino Europos Sąjungą (ES) nebijoti imtis fizinių veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną, nurodydama Jungtinių Valstijų, kurios sulaikė su Venesuela susijusius naftos tanklaivius, pavyzdį.
Berlyne viešintis Ukrainos prezidentūros specialusis įgaliotinis sankcijų klausimais Vladyslavas Vlasiukas taip pat sakė, kad vis dar reikia padirbėti dėl Vakarų komponentų, randamų Rusijos ginkluose ir įrodančių, kad Maskvai pavyksta apeiti sankcijas.
Ragindamas imtis tvirtų veiksmų, jis teigė, kad tik padidintas spaudimas Rusijai gali padėti deryboms dėl karo nutraukimo.
Anot V. Vlasiuko, 2025-aisiais Rusijos šešėlinio laivyno – senų naftos tanklaivių flotilės, kuria siekiama apeiti tarptautines sankcijas – pervežamos naftos kiekis buvo toks pat, kaip ir ankstesniais metais.
„Jei kai kurios ES šalys pradėtų fiziškai stabdyti laivus, galiu pažadėti, kad nieko neatsitiktų, nes rusai nėra tokie baisūs, kokie bando būti, todėl nebijokite“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad nori 10–20 proc. sumažinti transportuojamos naftos kiekį.
Ukrainos pareigūnas gyrė „veiksmus, kurių JAV vyriausybė neseniai ėmėsi prieš šešis ar septynis“ tanklaivius. Kai kurie jų, pasak V. Vlasiuko, yra susiję su Rusija.
„Manome, kad tai labai veiksmingas būdas įgyvendinti sankcijas“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie vakarietiškus komponentus, randamus Rusijos dronuose ir raketose, paleidžiamuose į Ukrainą, V. Vlasiukas taip pat ragino imtis veiksmų, ypač Vokietiją.
„Kol kas vengčiau įvardyti tas bendroves, bet (...) pažiūrėsime, ką galime padaryti per kelias savaites“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai priklauso nuo Vokietijos vyriausybės veiksmų.
Praėjusią savaitę Davose sakydamas kalbą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino savo sąjungininkus Europoje, kad šiems trūksta politinės valios stoti prieš Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, ir teigė, kad jie atrodo sutrikę dėl to, kaip elgtis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).
Šmyhalis: Kyjive elektros neturi 610 tūkst. žmonių
Dėl Rusijos smūgių sukelto elektros energijos trūkumo trečiadienio vakarą Kyjive be elektros energijos buvo 610 tūkst. vartotojų, „Telegram“ kanale pranešė energetikos ministras Denysas Šmyhalis.
„Dėl elektros energijos padėties: pajėgumų deficitas išlieka. Šįvakar Kyjive be elektros energijos yra 610 tūkst. vartotojų. Atlikome išsamų Kyjive ir regione paskirstytų generatorių pajėgumų auditą. Yra didelis potencialas“, – parašė D. Šmyhalis.
Jo teigimu, užduotis yra paspartinti energetikos įrenginių paleidimą, jų palaipsnio aktyvavimo grafikas jau sudarytas.
Ukraina ir toliau aktyviai siekia tarptautinės pagalbos. Pasak D. Šmyhalio, generatorius tiekia 16 šalių partnerių.
„Jau pristatyti 437 generatoriai iš Europos Sąjungos ir Japonijos. Tikimasi, kad jų bus daugiau nei 500, nemažai jau pakeliui. Taip pat bus pristatyti galios transformatoriai, aktyviai padedant Nyderlandams, Suomijai, Latvijai, Azerbaidžanui ir Lietuvai (iš viso tikimasi 52 transformatorių)“, – sakė energetikos ministras. Jis padėkojo visoms partnerėms, remiančioms Ukrainos energetikos sektorių.
Pranešta, kad Kyjivas nuo vidurnakčio pereis nuo avarinio režimo prie laikino elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikų.
„Reuters“: Ukrainos laukia 3 labai sunkios savaitės
Ukrainos laukia trys sunkios savaitės, skelbia „Reuters“. Rusija šaltuoju metų laiku taikosi į šalies energetikos sektorių. Krito temperatūros, o dėl rusų atakų milijonai žmonių liko be šviesos ir šilumos.
Nepaisant derybų tarp Rusijos, Ukrainos ir JAV, Rusija stiprina bombardavimus už fronto linijos.
Remiantis oficialiomis prognozėmis, kitą savaitę Ukrainos šiaurinėje ir rytinėje dalyje temperatūra turėtų nukristi žemiau -20 laipsnių.
„Bloga žinia yra ta, kad tikrai bus šalčiai ir bus sunku“, – sako parlamento energetikos komiteto pirmininkas Andrijus Gerusas.
„Gera žinia yra ta, kad turime ištverti tris savaites, o tada bus lengviau“, – priduria jis.
Vėliau prognozuojamos aukštesnės temperatūros, turėtų išlįsti saulė.
Dėl dviejų paskutinių Rusijos raketų ir dronų atakų sausio mėnesį Kyjive be elektros liko apie milijonas žmonių, o 6 000 daugiabučių namų – be šildymo.
Po kelias savaites trukusių remonto darbų apie 700 pastatų vis dar neturi šildymo.
Energetikos ministras Denysas Shmyhalis sako, kad 610 000 Kyjivo namų ūkių vis dar neturi elektros.
Tokia padėtis yra visoje šalyje, o šiaurinė ir rytinė Ukraina, kurioje yra didžiausi miestai, įskaitant Kyjivą, Charkivą, Černihivą ir Sumus, yra nuolat atakuojami.
Atakos prieš elektrinės, energijos perdavimo sistemą ir dujų sektorių jau seniai yra pagrindiniai elementai Rusijos karo prieš Ukrainą dalis.
Zelenskis pažėrė aštrios kritikos Kyjivo valdžiai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo Kyjivo miesto administraciją dėl to, kaip sostinėje po Rusijos antskrydžių buvo sprendžiami šildymo ir elektros tiekimo klausimai.
„Įrangą reikėjo įsigyti ir parūpinti gerokai iki prasidedant šiai žiemai, o Kyjivo miesto valdžia dabar turi veikti daug operatyviau, kad palengvintų žmonių gyvenimą, bent jau vasario mėnesį, ypač turint omenyje, kad visi vyriausybės nariai yra pasirengę padėti“, – trečiadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Kyjivo merą Vitalijų Kličko daugelis laiko politiniu prezidento konkurentu.
Nuo metų pradžios Kyjivo energetikos infrastruktūra smarkiai nukentėjo nuo rusų atakų, kurioms naudojamos nepilotuojamosios skraidyklės, balistinės raketos ir kruizinės raketos.
Tūkstančiuose daugiabučių namų dėl šalčio neveikia šildymas, o elektra tiekiama tik ribotą valandų skaičių. Kai kuriose butuose netgi laikinai neveikia vandentiekis.
V. Zelenskio teigimu, yra požymių, jog Maskva planuoja naują intensyvių antskrydžių bangą.
Prezidentas padėkojo visiems Ukrainos gyventojams, kurie atėjo į pagalbą Kyjivui, įskaitant elektrikų komandas ir karštą maistą remtiniems žmonėms tiekusius asmenis.
Jis pažadėjo prireikus paramą išplėsti, kartu pabrėždamas, kad padėtis tebėra sudėtinga ir kitose regionuose.
Kyjivas išgyvena sunkiausią žiemą per visą plataus masto Rusijos invaziją, prasidėjusią beveik prieš ketverius metus.
„Tikriausiai tai bus sunku“: iš Rubio – naujausia žinia apie derybas dėl Ukrainos
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad sunkiausias derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo klausimas išlieka Rusijos teritorinės pretenzijos į Donecko sritį. Jis tai sakė JAV Senato Užsienio santykių komiteto posėdyje.
„Vienintelis likęs klausimas (...) yra teritorinės pretenzijos į Donecko (sritį). Aktyviai dirbama siekiant išsiaiškinti, ar galima suderinti abiejų šalių požiūrį į tai“, – sakė jis.
Atsakydamas į senatorių klausimus apie derybas, M. Rubio sakė: „Tai vis dar yra tiltas, kurio neperėjome. Tai vis dar atotrūkis, bet mums bent jau pavyko susiaurinti problemų ratą iki šios vienos pagrindinės. Tikriausiai tai bus sunku.“.
Pasak M. Rubio, derybos bus tęsiamos šią savaitę dvišaliu arba trišaliu formatu, dalyvaujant JAV.
Tačiau jose nedalyvaus JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir JAV prezidento žentas Jaredas Kushneris, dalyvavę ankstesniame derybų etape, sakė M. Rubio.
JAV valstybės sekretorius taip pat pabrėžė, kad Vašingtonas ir Kyjivas susitarė dėl saugumo garantijų Ukrainai, tačiau yra ir Rusijos veiksnys. Bet kokios saugumo garantijos įsigalios tik po karo, pridūrė jis.
Kitas trišalių derybų etapas, kuriame dalyvaus Jungtinės Amerikos Valstijos, Ukraina ir Rusija, numatytas vasario 1 d. Abu Dabyje.
„Tai neįmanoma“: Merzas sureagavo į Ukrainos norą
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad nemato jokios galimybės Ukrainai artimiausiu metu įstoti į Europos Sąjungą, rašo „RBC Ukraine“.
Rusijos dronai pražudė 3 žmones: Ukrainoje – dar vienas pragaištingas smūgis
Rusijos dronai praėjusią naktį pietų Ukrainoje pražudė tris žmones, dar vienas asmuo buvo sužeistas, ketvirtadienį anksti ryte pranešė regiono gubernatorius.
„Deja, žuvo dvi moterys ir vyras, dar vienas vyras buvo sužeistas“, – sakė Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas.
Platformoje „Telegram“ paskelbtoje žinutėje jis pridūrė, kad smūgių metu griuvo namai ir kilo gaisrų.
Ukraina patiria vieną pragaištingą smūgį po kito, dėl priešų dronų antskrydžių žiemą buvo nutrauktas elektros tiekimas, nors derybininkai stengiasi kuo greičiau užbaigti beveik ketverius metus trunkantį konfliktą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad kitas derybų raundas turėtų įvykti sekmadienį.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio taip pat pareiškė, kad šią savaitę vyks tolesnės derybos ir kad jose „galbūt“ dalyvaus JAV atstovai.
Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, antradienio naktį ir trečiadienį ryte per antskrydžius visoje Ukrainoje žuvo 16 žmonių.
Šeši iš jų žuvo, kai antradienį Rusijos dronai smogė keleiviniam traukiniui rytinėje Ukrainos dalyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis dėkoja Trumpui: tikisi, kad „energetinės paliaubos“ bus įgyvendintos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad susitarimas dėl smūgių energetikos infrastruktūrai nutraukimo turėtų įsigalioti jau artimiausią naktį. Pasak jo, šis žingsnis yra itin svarbus Ukrainai, ypač sudėtingu žiemos laikotarpiu, kai stabilus elektros tiekimas tampa gyvybiškai būtinas.
Prezidentas padėkojo Jungtinėms Amerikos Valstijoms už pastangas siekiant sustabdyti atakas prieš energetikos objektus.
„Ačiū, prezidente Trumpai!“, – rašė jis, akcentuodamas ir tarptautinių partnerių vaidmenį saugant civilių gyvybes ir kritinę infrastruktūrą.
V. Zelenskis, kaip nurodo „Telegram“ kanalas UNIAN, taip pat atkreipė dėmesį, kad realų susitarimų veiksmingumą parodys situacija artimiausiomis valandomis ir dienomis.
„Dabartinė padėtis – naktį ir šiomis dienomis – mūsų energetikos objektuose ir miestuose bus pagrindinis rodiklis“, – rašė Ukrainos prezidentas, primindamas apie JAV prezidento paskelbtą pareiškimą šiuo klausimu.
Anot Ukrainos vadovo, deeskalacijos žingsniai gali tapti svarbia prielaida realiai pažangai siekiant užbaigti karą.
Socialiniame tinkle „X“ jis pridūrė, kad Ukrainos ir partnerių komandos šiuos klausimus aptarė Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir dabar tikimasi, jog pasiekti susitarimai bus įgyvendinti praktikoje.