Pristatome interviu su Simonu Hiksu, kuris yra vienas geriausių Europos Parlamento ir rinkimų ekspertas. S. Hiksas interviu pažymėjo, kad net nedideli pakeitimai Europos rinkimų balsavimo sistemoje pakeistų situaciją ir dabartinę pakankamai monotonišką rinkimų kampaniją padarytų tikromis politinėmis varžybomis Europos Sąjungos (ES) lygmenyje.
Taip pat šis ekspertas atskleidė, kokią poziciją Europos Parlamentas turėtų užimti per Europos Komisijos vadovo rinkimus.
The Euros: Ponas Hiksai, vasario mėnesį Čekijos prezidentas V. Klausas Europos Parlamente sakė prieštaringą kalbą. Jis tvirtino, kad trūko politinių alternatyvų pačios Europos Sąjungos lygmenyje. Čekų vadovas taip pat pareiškė, kad EP reikšmės didėjimas negali atsverti demokratijos stokos, todėl Europos gyventojai ir toliau bus nušalinti nuo sprendimų priėmimo, o už juos spręs Briuselio biurokratai.
S. Hiksas: Nepaisant fakto, kad EP dažnai veikia biurokratiniais principais, aš nesutinku su Klausu, teigiančių, kad yra daugiau alternatyvų, nei šiandieniniai ES principai. Be abejo, aš norėčiau išgirsti daugiau debatų dėl galimybės rinktis alternatyvas bei sumažinti centralizuotai priimamus sprendimus, tačiau Europa iš esmės yra tokia, kokios nori dauguma ES gyventojų. Todėl manau, kad nepaisant kai kurių biurokratinių nuostatų, ES sprendimai priimami demokratiškai. Demokratijos egzistavimą puikiai atspindi tokių politikų, kaip Čekijos prezidentas, pasisakymai. Juk šie politikai, nors ir būdami euroskeptikais, turi visas galimybes atvirai ir viešai išsakyti savo pozicijas. Todėl nesutinku su V. Klauso nuomone, kad ES vyrauja tik viena politinė kryptis.
The Euros: Bet žinoma, kad jūs esate labiau politizuotos Europos gynėjas. Tuo tarpu V. Klausas pareiškė, kad Europos lygmenyje trūko politinio pasirinkimo galimybės.
S. Hiksas: Aš nemanau, kad yra politinių alternatyvų trūkumas. Tuo labiau, kad ES yra vis daugiau ir daugiau pliuralizmo, kadangi turime galimybę rinktis tarp proeuropietiškų ir antieuropietiškų partijų viena vertus, ir tarp ideologinių partijų, kurios nori labiau kairiosios arba labiau dešiniosios politinės krypties Europoje.
The Euros: Ką manote apie V. Klauso išsakytą teiginį, jog Europarlamentas yra neteisėta institucija?
S. Hiksas: Aš jaučiu tam tikrą pritarimą šiam teiginiui. Manau, jog Parlamentas susiduria su rimtomis teisėtumo problemomis, jeigu tiek mažai europiečių balsuoja EP rinkimuose. Be to, ES gyventojų lūkesčiai yra daug didesni, nei jų noras rinkti EP narius. Abstrakčiai kalbant, jei galima teigti, kad įstatymų leidžiamosios institucijos legitimumas priklauso nuo aktyvumo rinkimuose, EP negali prilygti tokių institucijų, kaip JAV Kongresas rinkimams. Vis dėlto Europos lygmenyje ši taisyklė negalioja.
Tuo labiau, kad ES susideda iš atskirų šalių, o rinkimai į EP vyksta skirtingai, skirtingose Bendrijos narėse. Be to, rinkimų eiga atskirose šalyse susijusi su ryšiais tarp gyventojų ir juos atstovauti siekiančių politikų. Be to, skiriasi ir balsavimo principai. Pavyzdžiui, Airija, Švedija, Suomija ir Danija turi galimybę balsuoti už atskirą kandidatą į EP, o ne tik partinius sąrašus.
Kitose šalyse dažnai pagrindinės partijos nesirūpina, ką jų atstovai veiks EP, o iškelia tik sąrašus. Tačiau jau minėtoje Airijoje kandidatai ne tik varžosi dėl rinkėjų balsų ir palankumo su kitų partijų atstovais, bet ir reitinguojami savo partijos sąraše. Tačiau jei iniciatyvą perima tos šalių partijos, kurios turi valdžią vietiniuose parlamentuose, jos mažai tesirūpina rinkimais į EP.
The Euros: Jūs iškeliate mintį apie atvirus partinius sąrašus Europos rinkimams visose valstybėse narėse. Jūs manote, kad EP deputatai turi galimybę reformuoti savo šalių rinkimų įstatymus ir įtvirtinti šią nuostatą?
S. Hiksas: Aš manau, kad dauguma parlamentarų nerimauja dėl to, kad nors jie ir yra išrinkti į EP, nacionalinės partijos juos laiko „antrarūšiais politikais“. Todėl dauguma europarlamentarų norėtų turėti daugiau nepriklausomybės nuo nacionalinių jas delegavusių partijų.
Andriu Duffas, vienas iš EP narių, pasiūlė Europos Parlamento rinkimų pataisas, kurios šiuo metu yra svarstomos ES biurokratų kabinetuose. Parlamentaras tvirtina, kad visoms ES narėms turėtų būti privalomai įvestas tam tikras lengvatinis balsavimas, o rinkimų principai suvienodinti. Europarlamentaras pabrėžia, kad galbūt jau 2014 m. turėsime tokį visuotinį principą.
The Euros: Kokios dar yra pagrindinės priežastys, dėl kurių matome tokį mažą rinkėjų aktyvumą balsuojant EP rinkimuose?
S. Hiksas: Viena pagrindinių priežasčių, kodėl europiečiai nenoriai eina į rinkimus – atotrūkis tarp Europarlamento narių ir paprastų rinkėjų. Be to, Europarlamento rinkimai daugelyje šalių išnaudojami pareklamuoti nacionalines partijas, dažnai net neatsižvelgiant į šių rinkimų pobūdį. Taip pat ir patys EP deputatai dažnai neturi stimulo dalyvauti kituose rinkimuose, todėl toks pasyvumas ir atbaido nemažai rinkėjų. O ir pati Europarlamento reikšmė vertinama prieštaringai.
Be abejo, EP yra labai galinga ir svarbi institucija, tačiau dažnai paprastiems europiečiams neaišku, kaip išrinkti parlamentarai gali įtakoti vienas ar kitas tendencijas. Tuo EP rinkimai ir skiriasi nuo nacionalinių, kuriuose dalyvauja daug daugiau rinkėjų. Be to manoma, kad šie rinkimai turi minimalią įtaką vienai ar kitai ES narei. Tačiau šie rinkimai turi nemažą poveikį nacionalinei politikai – vietinės partijos juos siekia išnaudoti savo politinių idėjų sklaidai. Vis dėlto, jei būtų balsuojama ne tik dėl EP narių, bet ir dėl Europos Komisijos sudėties, aktyvumas būtų daug didesnis.
The Euros: Manote, kad būtų einama balsuoti dėl galimybės rinkti ir Europos Komisiją?
S. Hiksas: Ko gero šiuose rinkimuose to dar nepamatysim. Be abejo, būtų gerai, kad žmonės galėtų rinkti ir pavyzdžiui EK vadovą. Nors šiuo metu juo yra J. M. Barroso, tikimybė kad jis bus perrinktas, yra maždaug 50 nuošimčių. Ypač jei po EP rinkimų stiprės konservatorių gretos, kurie, priešingai nei liberalai, nepalaiko Barroso. Taigi, konservatoriai norėtų EK vadovo poste matyti G. Verhofstadtą. Šis politikas išleido knygą, kuri yra jo manifestas EK vadovavimui. Taigi, jei Barroso nebus perrinktas, nauju EK vadovu gali tapti Rasmusenas arba Verhofstadtas.
The Euros: Taigi sakote, kad partijos turėtų savo pozicijas dėl EK ir jos vadovo išsakyti prieš rinkimus. Galbūt tokia sistema galėtų įsigalioti prieš 2014 m. rinkimus?
S. Hiksas: Taip, tokia sistema galėtų įsigalioti. Be to, turėtų būti priimti ir nauji nuostatai dėl EK atsistatydinimo. Pavyzdžiui, jei EK atsistatydintų, turėtų susiformuoti ir nauja koalicija Parlamente. Dar viena problema yra pakartotinis EK vadovo perrinkimas. Ši procedūra parodė, kad dabartinis EK vadovas J.M. Barroso nesiėmė ryžtingų žingsnių krizei ES pažaboti vien todėl, kad jis norėjo vėl būti perrinktas EK vadovu.
The Euros: Ar faktas, kad Europos gyventojai galėtų turėti daugiau įtakos EK vadovo rinkimams, galėtų padidinti europiečių aktyvumą rinkimų metu? Bet ar to pakaktų, kad ES piliečiai pradėtų intensyviau domėtis Bendrijos politika?
S. Hiksas: Man nekelia tiek daug rūpesčių ES piliečių dalyvavimas rinkimuose. Labiau nerimauju dėl visuomenės ir žiniasklaidos nuomonių ir tendencijų. Žmonės galbūt aktyviau domėtųsi EP rinkimais, jei nacionaliniame lygmenyje į Parlamentą kandidatuojantys politikai aiškiai pasakytų, kurį kandidatą į į EK vadovo postą jie rems. Rinkėjai galėtų paklausti kad ir Gordono Brauno, kodėl leiboristams atstovaujantys EP nariai nori remti Barroso, arba paklaustų konservatorių, kodėl jie neketina balsuoti už Barroso, arba liberalų, kodėl jie rengiasi paremti kito kandidato – Verhofstadto kandidatūrą. Tačiau šiuo metu nėra jokių debatų šia tema. Todėl rinkėjai ir nežino, kas vyks Europos Parlamente. Jie būtų debatai apie asmenybes, tai labai padidintų susidomėjimą rinkimais. Juk politika dažnai atsiremia į asmenybes – pavyzdžiui, kad ir JAV prezidentas Obama.
The Euros: Norint išrinkti EK vadovą, partijos ir politiniai sąrašai turės susivienyti?
S. Hiksas: Nebūtinai. Be abejo, tam reikėtų suburti koaliciją, tačiau tai nėra būtina sąlyga. Barroso strategija 2004 m. buvo paremta nemažos dalies parlamentarų iš įvairių partijų. Taigi, kai kuriais aspektais EP panašėja į nedemokratinį parlamentą, tokį, koks buvo devynioliktame šimtmetyje, dar iki visuotinių rinkimų. Taigi, politinis elitas nuspręsdavo, kas bus parlamento vadovu. Panašiai yra ir dabar.
The Euros: Jūs manote, kad bendri Europos partiniai sąrašai padėtų suformuoti Europos rinkėjų tapatumą? Tarkim, jei Prancūzijos rinkėjai galėtų rinkti D. Britanijos parlamentarus?
S. Hiksas: Taip ir turėtų vykti EP rinkimai. Tačiau aš to nematau. Apie tai kalba ir europarlamentaras A. Duffas. Vis dėlto tokius rinkimus būtų sudėtinga surengti. Ir teisiškai nėra aišku, kaip tai padaryti, nors ir sakoma, kad EP yra Europos valstybių narių žmonių atstovas. Taigi, aš manau, kad tokia sistema nebūtų bloga, tačiau tokio balsavimo galimybės kol kas nėra.
The Euros: Ką jūs manote apie tai, kad žmonės nesirūpina rinkimais todėl, kad Europa yra „nuobodi“? Mokslininkas ir tyrinėtojas A. Moravcsikas tvirtina, kad ES daugiausiai dėmesio skiriama užsienio politikai. Vietoj to dėmesys turėtų būti skiriamas vidaus politikos sferoms, pavyzdžiui gerovės politikai.
S. Hiksas: Negalima taip teigti, jog ES ne itin rūpinasi vidaus tendencijomis. Štai pavyzdžiui prieš pora savaičių EP buvo svarstoma interneto apsaugos problema. Šis klausimas išties aktualus daugumai europiečių. Tačiau problema tame, kad EP nepakankamai nušviečia savo veiklos tendencijas paprastiems ES piliečiams, todėl žmonės ir nežino apie parlamentarų darbus.
The Euros: Taigi, informacijos sklaidos užtikrinimo nebuvimas ir informacijos trūkumas iš dalies yra tos priežastys, kurios įtakoja mažą susidomėjimą EP, tuo pačiu ir mažą aktyvumą rinkimuose?
S. Hiksas: Papasakosiu vieną istoriją. Prieš dvi savaites D. Britanijos žurnalistė paskambino man ir sako: „Saimonai, aš rengiu publikaciją apie EP narius“. Aš atsakiau: „puiku, o ką jūs norite sužinoti? Kaip jie balsuoja, kokias koalicijas sudaro?“ Tačiau atsakymas buvo kiek kitoks: „Ne, aš noriu parengti kažką panašaus, kaip buvo rašyta apie skandalą D. Britanijos parlamente dėl parlamentarų išlaidų naudojimo asmeninėms reikmėms. Tik šįkart noriu aprašyti Europarlamentą“. Taigi, dauguma Europos žiniasklaidos priemonių dirba tam, kad nušviestų visiškai mums nesvarbius dalykus. Be to, akivaizdi nuolatinių skandalų paieška sukuria tokį informacinį foną, kuriame paprastas europietis negauna jokios patikimos ir objektyvios informacijos apie EP darbą.
The Euros: Teigiate, kad EP turi rodyti daugiau iniciatyvos nušviesdamas savo veiklą?
S. Hiksas: Manau, kad būtų puiku, jei Europos Parlamentas būtų artimesnis paprastiems europiečiams. Be to svarbu ir tai, kad ne tik EP valdančioji koalicija, bet ir opozicijoje esančios partijos turėtų galimybę atviriau ir visapusiškiau išsakyti savo poziciją. Ne tik EP valdantieji, bet ir kitos frakcijos turi turėti iniciatyvos teisę.
The Euros: Mūsų paskutinis klausimas, kurį mes visada užduodame interviu pabaigoje, yra toks: Kokią Jūs matote ES ateitį?
S. Hiksas: Yra trys variantai: Pirmasis yra status quo. Mes nieko nekeičiame, visuomenė ir toliau nemėgsta nelanksčios ir neįdomios ES, Europos ekonomika pamažu smunka, ypač palyginus su kitais pasaulio regionais. Europa yra graži ir jauki, bet mes liaujamės būti globaliu žaidėju. Tai reiškia, kad Europa pasaulinėje arenoje „išeina į pensiją“. Šiam variantui duodu 50 procentų. Dar vienas variantas – Graikija nebebūna ES nare, D. Britanija taip pat abejoja, ar pasilikti ES, didėja krizė Vokietijoje ir Italijoje. ES palaipsniui suyra. Grįžtama prie lenktyniavimo tarp Europos valstybių. Tokios veiksmų sekos tikimybė – 20 procentų. Yra ir trečias, mano pats mėgstamiausias vizijos variantas. Krizės metu ES valstybės nusprendžia, kad jos turi imtis tam tikrų priemonių, skatinančių socioekonominį sektorių. Žmonėms reikia demokratiškos Europos. Europiečiai nusprendžia, kad jiems reikia kokybiškos politikos Briuselyje, todėl keičiasi ir jų pačių požiūris į politiką. Todėl jie aktyviai įsitraukia į politinius ir pilietinius procesus, prasideda partijų tarpusavio lenktyniavimas, taip pat visuotinai diskutuojama dėl EK vadovo kandidatūros. Keičiasi rinkimų sistema, atsiranda naujo pobūdžio rinkimai ir t.t.
Pagal The Euros, esnaujienos.lt
