Rugpjūčio 1 dieną Kaukazo Emyrato faktinis vadovas Doku Umarovas pareiškė apie savo atsistatydinimą iš pareigų ir perėmėju paskelbė čečėną Aslanbeką Vadalovą. Pagrindine priežastimi oficialiai buvo paskelbta bloga Doku Umarovo sveikatos būklė, nes jį dar 2009 metais labai stipriai apnuodijo FSB agentai, ir, greičiausiai, jis dar buvo sunkiai sužeistas 2010 metų balandžio mėnesį. Pareigų perėmimo ceremonijoje dalyvavo ir trečias asmuo , kurį Rusijos žiniasklaida pristatė Jordanijos piliečiu Chaledu Musufa Muchamedu all Chalitatu, slapyvardžiu Muchanadas.
Pats Muchanadas kariauja Čečėnijoje nuo 1996 metų. 2006 metais, žuvus Abu–Hafsui, jis tapo arabų mudžachedų vadu, o 2007 – karo emiro Magaso ( dabar paimto į nelaisvę ) pavaduotuoju. Faktiškai Muchanadas yra oficialus Al-Qaedos atstovas Čečėnijoje, jis valdo visus ryšius ir finansavimą, einantį iš užsienio. Tad labai keista, kodėl Rusijos Federacijos specialiosios tarnybos, sugebančios įžvelgti Al-Qaedą kiekviename šešėlyje, o jos pėdsakus - netgi Gruzijoje, praktiškai niekada neminėjo šio modžahedo vardo.
Praėjus keletui dienų, Doku Umarovas anuliavo savo sprendimą atsistatydinti, pavadinęs jį sufabrikuotų, ir pareiškė toliau einąs savo pareigas.
Visa tai liudija apie pilną vadovavimo, komunikacijų ir ryšių griūtį Kaukazo Emyrate.
Reikia pastebėti, kad panašius pareiškimus Doku Umarovas daro ne pirmą kartą. Lygiai tas pats buvo iš karto po sprogimų Maskvos metro. Tada vaizdo įraše Doku Umarovas nuo jų atsiribojo. Vienok, po keleto dienų, jis paskelbė kitą vaizdo įrašą, kuriame pareiškė, kad senesnis yra klastotė, o sprogimus įvykdė čečėnų šachidai, keršydami Rusijai už taikių Čečėnijos gyventojų, rinkusių gervuoges, nužudymą. Nors abiejuose vaizdo įrašuose matome tą patį Umarovą, jo veiksmai dvelkia orveliška šizofrenija.
Galima tik daryti prielaidas, kodėl Umarovas tada pakeitė savo nuomonę. Tik reikėtų priminti, kad prieš du mėnesius iki sprogimų Umarovas Dagestano mudžachedų vadu paskyrė Gimry kaimo gyventoją Ibrachimą Gadžidedajevą, o tiesioginis sprogimų organizatorius buvo Gubdeno kaimo, esančio tame pačiame Dagestane, gyventojas Magomedali Vagabovas, kurio viena iš žmonų, gauta kaip palikimas iš arabų gydytojo – modžahedo Muchamedo, susisprogdino Maskvos metro. Galbūt kokie nors nesutarimai tarp Dagestano Džamaatų vadų ir suklaidino Umarovą, palikdami jį nežinioje, todėl jis paskubėjo nuo jų atsiriboti. Galimai Vagabovas pasipiktino, ir Umarovas, norėdamas parodyti, kad pilnai kontroliuoja savo pavaldinius, buvo priverstas daryti vienas kitam prieštaraujančius pareiškimus.
Bet kokiu atveju, šie du pareiškimai rodo tai, kad Umarovas nebeturi tiesioginio ir patikimo ryšio su savo pavaldiniais.
Dabar ši istorija pasikartojo. Visų pirma pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Umarovas perduoda savo įgaliojimus ir atsistatydina bei prašo emyrų pritarti jo sprendimui. Sprendžiant iš visko, emyrai buvo prieš. Ir ką kalba po keleto dienų Umarovas ? Nesako, kad persigalvojo, bet pradeda kalbėti apie eilines „klastotes".
Išvados :
Kaukazo Emyrato vadovą turi skirti Šura (modžahedų centrinis politinis organas). Naujo vadovo skyrimas pagal Šariato įstatymus turi vykti esant dviems liudytojams , tad apie jokį Vadalovo legitimumą negali būti nei kalbos. Tai netiesiogiai patvirtina Kadyrovo žodžius, kad Doku Umarovas yra įspeistas į kampą ir visiškai nekontroliuoja savo pavaldinių. Šura dėl esančios pavojingos situacijos susirinkti negali.
Modžahedams sunku ne tik, kad sušaukti savo centrinį politinį organą – Šurą, bet jie jau nepajėgūs saugiai tarp savęs komunikuoti. Komunikacijos problema labai paaštrėjo Rusijos federalams į nelaisvę paėmus Magasą - antrą žmogų Kaukazo modžahedų hierarchijoje. Ryšio tarp centro ir pavaldinių problemos tokios didelės, kad Umarovas savo pareiškimus talpina tiesiog youtube.com svetainėje, tikėdamasis, kad jo pavaldiniai tai pamatys ir pradės daryti atsakomuosius žingsnius.
Pasipriešinimo judėjimo viduje gausu problemų. Tai rodo Vadalovo asmenybė. Jis tipinis separatistas, visą gyvenimą kariavęs tik už Čečėniją. Viso Kaukazo išlaisvinimas nuo „kitatikių“ jam nelabai ir rūpi. Bandymas jį paskirti pasipriešinimo vadu buvo sąlygotas jo artimais ryšiais su Muchanadu . Būtent jie organizuodavo antpuolius prieš Čečėnijos VRM blokpostus, kada buvo be gailesčio žudomi čėčėnai milicininkai.
Dėl kažkokios nežinomos priežasties Umarovas ir Muchandas perėjo būtent į čėčėnų, norinčių išvaduoti tik Čėčėniją, o ne visą Kaukazą, pusę. Tas sukėlė didelį nepasitenkimą kitų Kaukazo emyrų tarpe, ir, jų spaudžiamas, Umarovas gavo atšaukti savo sprendimus. Taip gimė ideologinis konfliktas tarp čečėnų ir kitų regiono emyrų.
Istorija turi daug pavyzdžių, kai pavaldiniai nuverčia savo vadą. Tačiau pavyzdžių, kai pavaldiniai ATSISAKO pritarti savo vado atsistatydinimui – labai nedaug. Toks precedentas gali būti tik tada, kai judėjimo vadovas neturi realios valdžios. Reikia pripažinti, kad Doku Umarovas – nieko neišsiskirianti asmenybė, iškilusi tik todėl , kad žuvo kiti , žymiai drąsesni ir stipresni vadovai – Basajevas, Galejevas, Maschadovas. Kalbant vaizdžiai, Umarovas toks pat Kaukazo pasipriešinimo vadovas, kaip ir D. Medvedevas – Rusijos prezidentas. Tokia Umarovo padėtis labai paranki emyrams, ir jie nenori nieko keisti.
Vaizdo įraše ir Umarovas, ir Vadalovas atrodo labai ligoti ir išsekę. Tai tik patvirtina gandus apie jų sunkią būklę.
Du vienas kitam prieštaraujantys pareiškimai primena cirką. Kitam politikui tai nepatartina, tačiau leidžiama. Bet jokiu būdu ne totalitarinėje ideologinėje sistemoje. Jeigu tvirtinama, kad, pavyzdžiui, yra kariaujama su Okeanija, vadinasi, iš tiesų yra su ja kariaujama, o tai neigiantys yra liaudies priešai. Šiandien Umarovas persigalvojo atsistatydinti, o tai reiškia, kad, jeigu kas nors tam prieštarauja, yra liaudies priešas.
Tokie atvejai džichadistams ne naujiena. 1999 metų rugsėjo 2 dieną emiras Chatabas viešai pareiškė, kad jis „sprogdins visą Rusiją". Po sprogimų Maskvoje jis pakartojo savo grasinimus ir prisiėmė visą atsakomybę už juos. Tačiau po 1999 metų rugsėjo 14 dienos sprogimų Hatabas pareiškė, kad sprogimus įvykdė FSB.
Kaip visa tai atsilieps karo Kaukaze eigai? Teisingas atsakymas – niekaip. Modžahedai jau seniai veikia savarankiškai nuo centro komandų ir faktiškai nebėra pavaldūs Umarovui, netgi nesiteikia jo informuoti apie įvykdytas karines operacijas. Kaukazo Emyratas pamažu virsta fikcija, kurios visa matoma funkcija – tai modžahedų prievartos įteisinimas. Banditui, grobiančiam verslininko vaiką ir už jį prašančio išpirkos, labai svarbu jaustis ne kriminaliniu nusikaltėliu, o virtualios šariato įstatymais valdomos valstybės Kariu. Ir jokie Umarovo veiksmai bei pareiškimai situacijos nebepakeis.
Julija Latynina.
