Hm. Toks dede yra sakes, kad viskas reliatyvu, isskyrus sviesos greiti. Buciau rases "nebus toleruojamas Europoje", bet cia prisiminiau Rytu Timora (Timor-Leste). Sudano atvejis siek tiek sudetingesnis, ziurint, ka turite omeny - Pietu Sudana, ar Darfura. Darfure formaliai yra keletas kariaujanciu grupuociu, o oficialiai Sudano valstybe konflikte kaip ir nedalyvauja. Panasiai, aisku, buvo ir Bosnijoje... Khartumo bonzas seniai reikejo patvarkyti, bet, tikuosi, ateis ir ju galui laikas. Kaip ir Kinijai, kaip ir Rusijai.

Viskas teisinga, bet - "didziosios pasaulio valstybes nusprende ju pavyzdziu parodyti, kad siais laikais agresyvus elgesys su mazumomis nebus tarptautines bendruomenes toleruojamas". Kas negalima Serbijai, tas galima Kinijai, Rusijai, Sudanui... Deja, čia "parodymas" irgi visiškai reliatyvus

Autoriau, turite reta sugebejima supainioti is esmes paprasta reikala. Pradekime nuo to, kad vieningos tarptautines teises sistemos is esmes nera. Tai, kas ivardinama, kaip "tarptautine teise", yra tik daznai vienas kitam priestaraujanciu - susitarimu, tarp kuriu daznai nera nei hierarchijos, nei nuosekliu rysiu, aibe. Praktika, kuria stebime, is tiesu tera ad hoc politiniu susitarimu konkreciais atvejais pasekmes. O jau ivyke susitarimai apiforminami, kaip neva "isplaukiantys" is menamos "tarptautines teises", su daugiau ar maziau korektiskomis nuorodomis i ankstesnes chartijas, deklaracijas, konvencijas, kurios daznai surasytos tokia kalba, kad jomis galima paremti visiskai priesingus veiksmus. <br><br>


Tautu apsisprendimo klausimas ir Kosovo atvejis nera niekuo skirtingas. Is esmes, visi pripazista abstrakcia tautu apsisprendimo teise, ir tuo pat metu konkreciais atvejais kokiu nors pretekstu atsisako ja igyvendinti savo suvereniteto ribose. Kosovarams pasiseke tik todel, kad didziosios pasaulio valstybes nusprende ju pavyzdziu parodyti, kad siais laikais agresyvus elgesys su mazumomis nebus tarptautines bendruomenes toleruojamas. Visi svarstymai, ar teiseta atplesti Serbijos teritorijos dali, ar kosovarai "nusipelne" nepriklausomybes, ir ka jie su ja padarys (ar prisijungs prie Albanijos), yra tik tuscia, visiskai beprasme akademine sofistika. Ji realybe itakoja tiek, kiek kokios nors Slovakijos ar Rumunijos atsisakymas arba sutikimas pripazinti Kosovo nepriklausomybe.