„Gedulas aplink mus toks didelis, kad jo neįmanoma išvengti. Netikėta, smurtinė mirtis lemia šio sindromo atsiradimą. Šiuo metu Ukrainoje to labai daug“, – BBC pasakojo ukrainiečių psichologė Oksana Korolovič.
Smegenų veikla primena priklausomybę
Žurnale „Trends in Neurosciences“ paskelbto tyrimo „Kaip neurobiologija paaiškina užsitęsusio gedulo sindromą“ autoriai nustatė, kad sergančiųjų UGS smegenų veikla skiriasi nuo tų, kurie kenčia nuo depresijos ar potrauminio streso sutrikimo (PSS). Mokslininkai išsiaiškino, kad asmenų su UGS smegenyse pakitimai stebimi atlygio sistemos tinkluose – ši sistema „užsiciklina“ ties mirusiuoju ir nepajėgia rasti paguodos niekur kitur.
Vienas tyrimo autorių, Richardas Bryantas iš Naujojo Pietų Velso universiteto, pabrėžia, kad šis sutrikimas labiau primena priklausomybę nei baimę.
„Tai labiau panašu į tai, ką vadiname „apetitu“, arba, tiksliau, turi tam tikrų panašumų su priklausomybe, kai žmonės siekia to, ko nori, galvodami: „Aš noriu, kad šis žmogus sugrįžtų“. Žmonės nuolat apie juos galvoja ir ieško priminimų, todėl toliau gamina jiems vakarienę, atlieka įprastus ritualus ir bando priminti sau, kad jie vis dar su mumis, nes labai nenori jų paleisti“, – aiškina R. Bryantas.
Kada gedulas tampa diagnoze?
Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK-11) ir JAV diagnostikos vadovai užsitęsusio gedulo sindromą apibrėžia kaip būseną, kai asmuo ilgiau nei 6–12 mėnesių nepertraukiamai ilgisi mirusiojo, trokšta būti su juo arba yra tiek apsėstas minčių apie jį, kad tai sukelia visapusišką emocinį skausmą.
Rizika susirgti UGS padidėja šiais atvejais:
- mirus vaikui arba partneriui;
- asmuo buvo stipriai emociškai priklausomas nuo mirusiojo;
- mirtis buvo smurtinė, netikėta ar tragiška;
- nebuvo galimybės tinkamai atsisveikinti (pavyzdžiui, uždaras karstas ar dingimas be žinios).
Psichologė O. Korolovič, kurios vyras žuvo kare, pasakoja apie Ukrainos realybę, kur apie 90 tūkst. žmonių laikomi dingusiais be žinios: „Įvyksta skilimas – yra dalis, kuri nuolat sėdi krante ir laukia“. Jos teigimu, užsitęsęs gedulas nėra silpnybė, o „meilė, kuri nerado naujos vietos gyvenime“.
Gydymas ir visuomenės pasipriešinimas
Ilgą laiką mokslininkai dvejojo dėl šios diagnozės įteisinimo, bijodami „patologizuoti meilę“. Kritikai teigė, kad natūrali žmogaus reakcija į netektį paverčiama medicinine problema. Tačiau specialistai pabrėžia, kad UGS sergantiems asmenims standartiniai antidepresantai dažnai nepadeda, nes jie negydo tikrosios problemos priežasties.
Šiuo metu efektyviausiu gydymo būdu laikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda maždaug dviem trečdaliams pacientų. R. Bryantas pastebi, kad ankstyva intervencija (pirmosiomis savaitėmis po netekties) nėra rekomenduojama, nes svarbu netrukdyti natūraliam adaptacijos procesui, kurį sėkmingai praeina dauguma žmonių.
„Mums reikia dirbti su realybe, kurioje vyksta mirtis. Kasdienė tylos minutė Ukrainoje 09.00 valandą yra svarbi. Duokite sau laiko gedėti“, – sako O. Korolovič.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
