Ugnikalnių išsiveržimai III ir I amžiuje prieš Kristų, sutapo su prastu derliumi, dideliais sukilimais, egiptiečių armijos atitraukimu iš mūšių, tvirtinama žurnale „Nature Communications“.
Iki šiol mokslininkams niekaip nebuvo pavykę paaiškinti šių įvykių priežasčių.
Egipto karalystė klestėjo dėl to, kad vasara Nilas išsiliedavo iš krantų ir patręšdavo laukus. Sukurta kanalų ir užtvankų sistema leisdavo atplūdusį vandenį sulaikyti ir tada, kai upė grįždavo į savo vagą rugsėjo mėnesį.
Tačiau tais metais, kai upė neišsiliedavo iš savo krantų, kildavo bėdos. Derinant informaciją iš klimato modelių, Egipto dokumentų, mokslininkai sudėliojo įvykių mozaiką į nustatė, kad tokie atvejai yra susiję su ugnikalnių išsiveržimais visame pasaulyje.
245 metais prieš Kristų valdovas Ptolemėjus III, staiga nutraukė sėkmingą karinę kampaniją prieš savo priešininkę Seleucidų imperiją. Vėliau per pasktinius du gyvavimo dešimtmečius, Egipto karalystę kankinosukilimas, ligos ir badas. Anot mokslininkų, abu suirutės periodai sutapo su ugnikalnių išsiveržimais. Žinoma, jog dešimtys milijonų tonų sieros dioksido dalelių išmestų į viršutinę atmosferą per didžiulį ugnikalnio išsiveržimą, gali sutrukdyti musoniniam orui judėti pakankamai toli į šiaurę nuo pusiaujo ir tuomet Etiopijos kalnuose esančios upės nepajėgia pripildyti Nilo.
Taip nutiko ir 939 metais kai išsiveržė Islandijoje esantis Eldgja ugnikalnis, ir 1783-1784 metais, kai Islandijoje išsiveržė Laki ugnikalnis.
