Vieną gražų balandžio mėnesio rytą granatų apgadintas ispanų žvejybos laivas Playa de Bakio lėtai įplaukė į rojaus kampelį – Port Victoria Seišeliuose. Jo 26 žmonių įgula buvo sukrėsta. Ispanų kariniu lėktuvu nuskraidinti į Ispaniją jie trumpam išgarsėjo: Somalio piratai savaitę žvejus laikė įkaitais ir į laisvę paleido, kai pažeidžiant Ispanijos įstatymus buvo sumokėta – tokie sklido gandai – 1,2 mln. dolerių išpirka.
Didelis pramoninis laivas – seineris su tinklo sėdžia – buvo lengvas grobis. Piratai puolė greitaeigiu kateriu, kurį paleido anksčiau užgrobtas Azijos žvejybos laivas, skirtas žvejybai ūdomis. Atsidūrę laive, įgulą jie sugraudino pasakojimais apie jų kaimuose siaučiantį badą. Kai kuriems ispanams jų pagailo. Vienam piratui nusivilkus marškinius, pasirodė, kad „jis buvo vieni kaulai, išvis jokios mėsos“, teigė įgulos narys baskas. Daug mažiau ispanai liko sužavėti, kai piratai jiems pagrasino kulkosvaidžiais ir peiliais. „Gyvybę jie vertino mažiau nei tarakonus“, – sakė škiperis.
Laivas Indijos vandenyne gaudė dryžuotuosius tunus, kurie naudojami sumuštiniams ruošti. Kritikai teigė, kad jis buvo per arti Somalio vandenų, bet laivo lagas užfiksavo, kad puolant piratams nuo Somalio krantų jis buvo nutolęs per 247 jūrmyles ( 457 km) – ganėtinai toli už išimtinės ekonominės zonos, kuri tęsiasi 200 jūrmylių nuo kranto. Ispanija prieš dvejus metus uždraudė savo žvejams įplaukti į Somalio vandenis. Jei laivas būtų įplaukęs į šiuos vandenis, būtų nebegaliojęs jo draudimas.
Žvejybai ūdomis skirti laivai, kurie yra gana maži ir prigrūsti ledo, nelegaliai žvejoja Somalio vandenyse, ypač nuo spalio mėnesio, kai musonai ten suveja tunus iš viso Indijos vandenyno. Jų žvejai stengiasi pagauti kelias tonas vertingesnių rūšių – vadinamų didžiaakių ir geltonpelekių – tunų, o didesni seineriai, tokie kaip Playa de Bakio, kurių dauguma yra iš Europos, už Somalio vandenų susišluoja šimtus tonų mažiau vertingų dryžuotųjų tunų. Daugelis sukčiaujančių laivų, skirtų žvejybai ūdomis, yra iš Taivano ir Indonezijos; kiti iš Šri Lankos, Tailando ir kitų šalių. Neaiškiai pažymėtą savo laimikį jie perduoda didesniems krovininiams laivams ar paperka pareigūnus, kad galėtų nelegaliai iškrauti jį Afrikos uostuose. Indijos vandenyne tokių netikrinamų ir nesusekamų laivų galėtų būti maždaug tūkstantis ar daugiau. Kai kurie perka leidimus iš Somalio karo vadeivų. Kai kurie apginkluoja savo laivus priešlėktuviniais ginklais, pakankamai dideliais tam, kad besiartinantį piratų luotą nusprogdintų nuo vandens.
Piratų vėliava Somalio stiliumi
Šie vadinamieji „bio-piratai“ Afrikos vandenyse naikina vertingus atsinaujinančius išteklius. Įprastesni piratai laivus terorizuoja viename dažniausiai naudojamų vandens kelių. Visi į pietus vykstantys laivai, praplaukę Sueco kanalą, turi laviruoti tarp žlugusios Somalio valstybės ir Jemeno, kur stiprėja pilietinė nesantaika, plytinčiais vandenimis. Dabar tai vienas pavojingiausių pasaulyje kelių. Tarptautinis laivybos biuras (International Maritime Bureau) laivams pataria nuo Somalio laikytis 200 jūrmylių atstumu. Kaip rodo Playa de Bakio užpuolimas, tai dar nėra pakankamai toli.
Praeitais metais čia užregistruota bent 50 piratų išpuolių; sumokėjus išpirką, apie kai kuriuos išpuolius nepranešama. Šių metų skaičiai gali būti dvigubai didesni. Neseniai per 10 dienų laikotarpį išlaisvinta po vieną Ukrainos ir Vokietijos laivą – manoma, Somalio piratams sumokėjus atitinkamai 800 tūkst. ir 750 tūkst. dolerių. Piratavimas Indijos vandenyne neabejotinai plinta. Tanzanija praeitais metais pranešė apie 14 netoli jos krantų įvykusių išpuolių. Pareigūnai iš Komorų salų teigia, kad piratai ruošiasi jų šalį naudoti puldinėdami Mozambiko sąsiauriu plaukiančius tanklaivius.
To išvengti brangiai kainuoja. Kapitonas Twalib Khamis, Mombasos uosto – daugiausia laivų Kenijoje (ir Rytų Afrikoje) priimančio uosto – viršininkas, teigia, kad norint išvengti piratų per Adeno įlanką į Mombasą plaukiantiems konteinervežiams kelionė pailgėja dviem ar trimis dienomis. Tokiu atveju išaugančios draudimo įmokos dar labiau pakelia kainas. Esama ir šalutinio poveikio: pavyzdžiui, daugelio kruizinių laivų kapitonai jaučiasi privalą visiškai aplenkti Rytų Afriką.
Bet didžiausia piratų auka yra pats Somalis. Maždaug 2,6 mln. iš 8 mln. šalies gyventojų yra priklausomi nuo maisto pagalbos, kuri atvežama jūra. Ligšiol laivus, pagal JT Maisto programą gabenančius maistą iš Mombasos į Somalio sostinę Mogadišu, lydėjo prancūzų, danų ir olandų kariniai laivai, bet tai trapi tiekimo linija. Gegužės mėnesį Jordanijos krovininis laivas Victoria, gabenanęs cukrų perkeltiesiems asmenims, dingo 56 km ( 35 mylių) atstumu nuo Mogadišu – jį išlaisvino po savaitės. JT sunku surasti laivų savininkų, norinčių rizikuoti be ginkluotos palydos.
1991 m. Somalyje prasidėjus pilietiniam karui, kai kurie somaliečiai ėmė plėšti atsitiktinius mažus žvejybos laivelius. Šiandien piratai yra daug modernesni ir geriau organizuoti – jie turi galingus greitaeigius katerius, sunkiosios ginkluotės, satelitinę įrangą, didesnius laivus, iš kurių galima rengti išpuolius, atviroje jūroje ir derybininkų užsienyje, kurie tvarko reikalus dėl išpirkos. Didesnius laivus jie puola naktį, dangų nušviesdami trasuojančiomis kulkomis, sunkiųjų kulkosvaidžių ir granatsvaidžių ugnimi.
Užgrobti laivai dažniausiai plukdomi Somalio vandenimis tol, kol sumokama išpirka. Danų ledlaužis Svitzer Korsakov, plaukęs į Kamčiatką Rusijos Tolimuose Rytuose, jį užgrobus piratams, neseniai šešias savaites praleido netoli Somalio krantų; jo įgula buvo maitinama ožkų, pargabentų iš sausros nualintos pakrantės ir skerdžiamų laive, mėsa. Neseniai išlaisvintas ukrainiečių laivas laikytas beveik septynias savaites.
Nušluokite juos nuo vandens paviršiaus
Birželio mėnesį vienbalsiai priimta Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų pasiūlyta JT Saugumo Tarybos rezoliucija leido kitų šalių karinio jūrų laivyno laivams vytis piratus Somalio vandenimis ir, esant reikalui, juos paskandinti. Bet dauguma somaliečių yra nelinkę bendradarbiauti. Silpna jų valdžia nepajėgia kovoti su piratais tokiose vietose kaip Haradheere centriniame Somalyje, iš kur dauguma jų kilę. Somalyje klausiama, kodėl JT taip susirūpinusios užsieniečių likimu jūroje, kai ji taip mažai padeda somaliečiams sausumoje.
Bet kokiu atveju Somalis nėra vienintelė piratų bazė. Jie atplaukia ir iš Jemeno. Piratai iš abiejų šalių susivienijo su kitose Afrikos dalyse įsikūrusiomis kontrabandininkų gaujomis, prekiaujančiomis dramblio kaulu, raganosių ragais ir deimantais iš Afrikos gilumos, teigia JT kovos su brakonieriavimu ekspertas Christian Nelleman. Draudžiamos prekės pervežamos per Somalį, toliau keliauja į Jemeno uostus, tokius kaip Mukalla ir Balhaf, o iš ten – per raižytus Hadhramaut kalnus Jemene ir tuomet įvairiais keliais į Kiniją.
Iki šiol užsienio karo laivynus lydėjo tik atsitiktinė sėkmė. Kiek anksčiau šiais metais piratai užgrobė prancūzų jachtą Le Ponant su 30 žmonių įgula, plaukiančią iš savo žiemojimo vandenų Seišeliuose į Viduržemio jūrą. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy įsakė Džibutyje dislokuotiems prancūzų komandosams imtis veiksmų. Buvo sumokėta 2 mln. dolerių išpirka. Piratai išlaisvino jachtą ir išsisklaidė. Prancūzų sraigtasparnis vieną grupę, lekiančią džipu per Somalio dykumą susekė, pašovė ir išdavė Prancūzijai, kur jie turi būti teisiami.
Vakarų žvalgybos tarnybos ne tiek nerimauja dėl pasaulyje augančių laivininkystės kaštų, kiek dėl galimybės, kad piratai gali užmegzti ryšius su islamo teroristais ar patys jais tapti. Amerikiečiai moka Londone įsikūrusiam laivininkystės laikraščiui Lloyd's List už duomenis apie laivų judėjimą šiame regione. Jie sugavo pagrindinį al-Qaeda išpuolių jūroje organizatorių Abd al-Rashim al-Nashiri ir siekia, kad jam būtų paskirta mirties bausmė. Jis kaltinamas organizavęs išpuolius prieš USS Cole Adene 2000 m., kuomet žuvo 17 amerikiečių jūrininkų, ir prieš prancūzų tanklaivį Limburg 2002 m. Sustiprinta Adeno ir Mombasos uostų apsauga.
Afrikos šalių vyriausybės turi suprasti, kad pačios turės pasistengti. Rytų Afrika neturi nė vieno geros būklės karo laivo. Tanzanijos karo laivyno vadas brigados generolas Said Omar teigia, jog jo flotilė niekad nepasiekia atviros jūros; ji plaukioja 20 jūrmylių atstumu nuo kranto. Paprašytas apibūdinti savo laivus, jis liūdnai nusijuokia: „Laivus? Mes neturime laivų. Turime labai senus, labai mažus katerius.“ Tanzanijos laivyno policijos vadas Peter Kivuyo sako, kad jo pajėgos gali nuplaukti penkias jūrmyles nuo kranto, „jei bangos nedidelės“. Jo vyrai netgi neturi žiūronų. Prezidentui George Bush kiek anksčiau šiais metais aplankius Tanzaniją buvo užsiminta – kol kas nesėkmingai, – kad praverstų keletas greitaeigių gaudomųjų katerių.
Afrika turėtų imtį pavyzdį iš Pietų Afrikos – vienintelės žemyno pakrantės valstybės tarp Raudonosios jūros ir Gerosios vilties iškyšulio, kuri turi tinkamą karinį laivyną. Vakarų vyriausybės neatrodo nusiteikusios investuoti į priemones kovoti su piratais. Kol kas vis daugiau mirčių nusinešančiame ir daug kainuojančiame žaidime piratai, atrodo, pirmauja.
Parengta pagal The Economist
