Jei Europos Sąjunga toliau nuolaidžiaus Rusijai, kaip tai darė Gruzijos atveju, jos politikos politikos Kaukaze ir centrinėje Azijoje gali laukti liūdnos perspektyvos, teigia Lietuvos diplomatas.
„Jeigu Europa ir toliau nesugebės išlaikyti vienos linijos ir pasiekti Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš Gruzijos, Rusija ne tik gali įsitvirtinti Gruzijoje ilgam, bet ir sudaryti visas galimybes tolesnėms provokacijoms prieš Gruziją, kas kitą kartą gali baigtis liūdnai visam Kaukazo regionui bei visai ES politikai tiek Kaukaze, tiek centrinėje Azijoje“, – BNS penktadienį sakė neįvardytu norėjęs likti aukšto rango Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.
Tuo pat metu diplomatas pažymėjo, kad 2009 metais pirmininkavimą ES iš Prancūzijos perėmus Čekijai gali atsiverti perspektyvos ES lygiu toliau siekti Rusijos pajėgų išvedimo iš separatistinių Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų.
„Manau, turime paskutinius mėnesius susiorganizuoti ir su naująją JAV administraciją bei, manau, su žymiai ambicingesne ir realistiškiau pasaulį vertinančia Čekija, kuri kitais metais pirmininkaus ES, konsoliduoti ES poziciją ir siekti, kad Rusija vykdytų reikalavimą išvesti karius iš Gruzijos“, – kalbėjo URM atstovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva nepritardama strateginių ES derybų su Rusija atnaujinimui, siekė atkreipti dėmesį į „ES nuolaidžiavimą Rusijai“, o taip pat į tai, kad Maskva nevykdo savo įsipareigojimų.
Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrų susitikime visos ES šalys, išskyrus Lietuvą, pritarė derybų su Rusija atnaujinimui. Pasak naujienų agentūros DPA, penktadienį Nicoje vykstančiame ES ir Rusijos vadovų susitikime buvo pranešta, kad Briuselis ir Maskva susitarė derybas pradėti gruodžio 2 dieną.
Pirmadienį ES šalių užsienio reikalų ministrai taip pat sutarė, kad ir toliau bus siekiama Rusijos įsipareigojimų vykdymo, įskaitant karinių pajėgų atitraukimą į pozicijas, buvusias prieš karinį konfliktą, tarptautinių stebėtojų įsileidimą į okupuotas teritorijas, išvarytų Gruzijos piliečių grąžinimą į ankstesnes jų gyvenamąsias vietoves ir ES humanitarines pagalbos teikimą okupuotoms teritorijoms.
Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusio ES lyderių susitikimo. Jų priimtoje deklaracijoje teigiama, kad derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, jog Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos kariniam konfliktui.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje – iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
