Šiandien paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, keturiems iš penkių europiečių rūpi, kokį poveikį aplinkai daro jų perkami produk tai. Labiausiai aplinka susirūpinę Graikijos gyventojai – daugiau kaip devyni iš dešimties apklaustųjų teigia, kad įsigydami produktą jie atsižvelgia į tai, kokį poveikį tas produktas daro aplinkai.
Apklaustų europiečių nuomonės apie gamintojų teiginius, susijusius su produktų poveikiu aplinkai, pasiskirstė tolygiai, o beveik pusė apklaustųjų mano, kad geriausias būdas skatinti produktų, kuriuos gaminant tausojama aplinka, gamybą – didinti mokesčius už aplinkai kenksmingus produktus ir mažinti už aplinkai nekenksmingus.
Daugelis apklaustųjų įsitikinę, kad mažmenininkai galėtų prisidėti prie aplinkai nekenksmingų produktų populiarinimo ir kad produktai turėtų būti ženklinami etiketėmis su informacija apie anglies dioksido, susijusio su produkto gamyba ir vartojimu, kiekį.
Lietuva stipriai išsiskiria iš visų ES-27 šalių produkto kainai teikiamu dėmesiu – net 96 proc. kainą nurodo pagrindiniu kriterijumi, tuo tarpu tik 72 proc. respondentų teigia, kad jiems svarbi ir kokybė.
Nors Lietuvos piliečiai yra vieni iš mažiausiai informuotų apie produktų poveikį aplinkai visoje ES, net 50 proc. mūsų gyventojų puikiai pažįsta ES taikomą ekologiškų produktų ženklinimą bei pritaria nuomonei, kad prekybos mažmenininkų vaidmuo populiarinant aplinkai nekenksmingus produktus yra itin svarbus.
Dauguma europiečių (83 %) teigia, kad įsigydami produktą jie atsižvelgia į tai, kokį poveikį tas produktas daro aplinkai.
Labiausiai produktų poveikiu aplinkai domisi graikai, net 92 %, o mažiausiai tai rūpi čekams, tik 62 %.
Apklaustų europiečių nuomonės apie gamintojų teiginius, susijusius su produktų poveikiu aplinkai, pasiskirstė tolygiai: 49 % teigia tikį tokiais teiginiais, 4 8 % – ne. Labiausiai tokiais teiginiais tiki olandai (78 %), mažiausiai – bulgarai (26 %).
Apytikriai 46 % ES piliečių mano, kad geriausias būdas populiarinti aplinkai nekenksmingus produktus – didinti mokesčius už aplinkai kenksmingus produktus ir mažinti už aplinkai nekenksmingus. Labiausiai tokiai dvejopai mokesčių sistemai pritaria britai, kur kas mažiau maltiečiai (28 %). Pastarieji norėtų tik kad būtų mažinami mokesčiai už aplinkai nekenksmingus produktus.
Apklaustieji tvirtai įsitikinę, kad mažmenininkai galėtų populiarinti aplinkai nekenksmingus produktus. Apytikriai pusė ES piliečių (49 %) mano, kad tokie produktai turėtų būti kuo matomesnėje parduotuvių lentynų vietoje arba kad parduotuvėse turėtų būti įrengti specialūs „žalieji kampeliai“. Trečdalis (31 %) europiečių teigia, kad geriausias būdas mažmenininkams populiarinti tokius produktus – geriau informuoti vartotojus.
Nors tik beveik pusei europiečių ekologiniai ženklai labai svarbūs apsisprendžiant, kurį produktą rinktis, ir tik kas dešimtas teigia, kad visas gaminant ir vartojant produktą išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti nurodomas etiketėje, apytikriai 72 % ES piliečių mano, kad ateityje turėtų būti privaloma etiketėje nurodyti anglies dioksido, susijusio su produkto gamyba ir vartojimu, kiekį. Valstybių narių gyventojų nuomonių apie tokį ženklinimo būdą yra įvairių: mažiausiai jam pritaria čekai (47 %), o labiausiai – graikai (net 90 %).
Tokioje etiketėje būtų nurodomas su produktu susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant anglies dioksidą, kiekis, išskirtas nuo jo gamybos pradžios iki išmetimo. Kol kas netaikoma jokia visai Europai bendra sistema, bet 2008 m. gruodžio mėn. Aplinkos Tarybos ministrai paragino Komisiją išnagrinėti galimybę tokią ženklinimo sistemą pradėti taikyti.
