Precedento neturinčioje nepaprastojoje spaudos konferencijoje, kurios vaizdas buvo tiesiogiai transliuojamas iš CŽV būstinės Langlio mieste Virdžinijoje, J.Brennanas siekė pateikti šviesesnėmis spalvomis faktus, išdėstytus itin griežto ir kritiško tono Senato ataskaitoje, kurioje išdėstytos detalės apie CŽV vykdytus įtariamų džihadistų tinklo „al Qaeda“ teroristų kankinimus sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje.
J.Brennanas tvirtino, kad didžioji dauguma CŽV pareigūnų dirbo pagirtinai, bet pripažino, kad kai kurie iš jų peržengė nustatytų taisyklių ribas ir netinkamai elgėsi su kaliniais.
Pasak jo, tuos kankinimus skatino nuogąstavimai dėl potencialios naujos „al Qaeda“ smurto bangos po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų. Tuomet CŽV agentams teko tapti kalėjimo prižiūrėtojais, o šioje srityje jie neturėjo beveik jokios patirties.
„Buvome nepasiruošę“, - sakė CŽV vadovas, pasakodamas, kaip tuometis prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) patvirtino "sugriežtintus tardymo metodus“, dabar smerkiamus ir prilyginamus kankinimams.
Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sustabdė tą programą, kai pradėjo savo pirmąją kadenciją 2009 metais, o vėliau sakė, kad G.W.Busho administracijos laikų CŽV vykdyti kankinimai davė priešingų rezultatų ir pamynė Amerikos vertybes.
„Ribotu skaičiumi atvejų agentūros pareigūnai naudodavo tardymo metodus, kurie nebuvo leisti, buvo atgrasūs ir turėtų būti visų atmesti“, - pažymėjo J.Brennanas.
Kilus politiniam ginčui, ar G.W.Bush teisingai elgėsi, įsakydamas laikytis griežtos taktikos po rugsėjo 11-osios atakų, J.Brennanas sakė, kad „neįmanoma sužinoti“, ar tie šiurkštūs tardymai suteikė naudingos informacijos.
Paklaustas, kaip reikėtų vertinti prieš penkerius metus jo išsakytus tuos tardymus smerkiančius komentarus, J.Brennanas sakė, kad laikosi tos pačios nuostatos ir kad kankinimais dažnai būdavo išgaunama nepatikima informacija.
„Esu linkęs manyti, kad prievartos metodų naudojimas lemia stiprią perspektyvą gauti neteisingos informacijos“, - pažymėjo jis.
VENGĖ ŽODŽIO „KANKINIMAI“
J.Brennanas sakė, kad per brutalius tardymus išgauta informacija buvo naudinga medžiojant „al Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną, tačiau neįmanoma pasakyti, ar tokius duomenis buvo įmanoma gauti nenaudojant „sugriežtintų“ kvotos metodų.
„Nėra jokio būdo sužinoti, ar informaciją, gauta iš asmens, kuris buvo paveiktas (tais tardymo metodais) kuriuo nors metu per jo įkalinimą, būtų galima gauti kitokiomis priemonėmis“, – teigė jis.
J.Brennanas nesutiko atsakyti, ar tie metodai prilygsta kankinimams, bet sakė, kad CŽV nebedalyvauja tardant įtariamuosius ir ėmėsi reformų, kad užkirstų kelią tokiems pažeidimams ateityje.
Tos programos buvo atsisakyta, o dabar laikas „judėti į priekį“, pabrėžė CŽV vadovas.
Tačiau J.Brennanas kritikavo Senato žvalgybos komiteto ataskaitą, kurioje CŽV kaltinama ne vienerius metus klaidinusi JAV vyriausybę ir visuomenę dėl brutalių tardymų masto ir jų padarinių.
Komiteto pirmininkė senatorė demokratė Dianne Feinstein (Dajen Feinstein), paskelbusi tą ataskaitą po ilgai trukusių ginčų su CŽV, kokia dalis tos informacijos gali būti paviešinta, iš dalies gyrė agentūros direktoriaus komentarus.
„Man malonu, kad direktorius Brennanas mėgina pripažinti agentūros praeities klaidas, kad sutelktų dėmesį į dabartinę ir ateities misijas, taip pat pasirūpintų, jog tokia programa niekada nebebūtų svarstoma“, – sakoma jos pranešime.
Tačiau D.Feinstein ginčijo pareiškimą, kad neįmanoma nustatyti, ar kankinimai padėjo CŽV pasiekti agentūros taikinius.
„Ataskaita rodo, kad tokia informacija iš tikrųjų buvo gaunama kitokiomis priemonėmis – tiek tradicine CŽV žmonių žvalgyba, tiek iš kitų agentūrų“, – pabrėžė D.Feinstein.
