Karinės įrangos gamybos įslaptinimas nepadėjo sėkmingai užmaskuoti poveikį visai pramonei ir ekonomikai. Pavyzdžiui, gamyba pagal statistinę eilutę „gatavi metalo gaminiai“, apimanti produkciją nuo stalo įrankių iki ginkluotės, liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo beveik 30 proc., nors ankstesniais mėnesiais fiksuotas staigus kritimas. Sėkmingai auga ir „kitų transporto priemonių ir įrangos“ gamyba – laivų, lėktuvų, šarvuotos technikos, pažymi agentūra.
„Bloomberg“ duomenimis, „Uralvagonzavod“ – viena karinės pramonės įmonių – perėjo prie 12 valandų darbo dienos, o šeštadieniais jos darbuotojams suteikta galimybė papildomai padirbėti per aštuonių valandų pamainą.
Liepos mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl vadinamųjų specialiųjų ekonominių priemonių kariuomenei. Dokumentas skelbia, kad valdžios institucijos turi teisę nustatyti tvarką, pagal kurią piliečiai privalo dirbti kariuomenės poreikiams savaitgaliais ir naktimis, tokio darbo atitinkamai nekompensuojant.
Galimybes gauti tikslius duomenis apie Rusijos ekonomikos būklę apsunkino valdžios sprendimai nebeskelbti kai kurių reikšmingų statistinių duomenų, įslaptinti federalinio iždo išlaidų duomenis, rašo „Bloomberg“.
Kita vertus, agentūra tvirtina, jog karinės pramonės pakilimas gali būti trumpalaikis, ypač jei darbo jėga bus permesta iš kitų šakų, o sankcijos susilpnins Rusijos karo mašiną, atkirstą nuo importuotų komponentų bei technologijų. Be to, abejotina, ar Rusija sugebės patenkinti savo poreikius, ypač jei karas Ukrainoje įgis sekinančio pobūdį.
