jei ne lietuviu karzygiai, tai slektos but isnyke iskart po prusu.... tik issigimeliai nemoka ivertint praeities klaidu ir padekot savo kaimynams-isgelbetojams

paskutinis teiginys.
Pšekai, kurie sumanė užvaldyti per žydkrikščionybę ir savo gobšumą, galingiausią to meto Europos valstybę - LDK, pasiekė to, kad po kelių šimtmečių sužlugdė LDK ir ją pačią pasidalino kaimynai.
Mūsų valdžia yra skystablauzdė ir drebinanti kinkas prieš "strateginį partnerį", t.y. amžiną priešą -pšekiją. Ar tokia skerslenkių veikla Vilnijoje nerodo, jog jie nelojalūs Lietuvai?
Su puslaukiniais slavais pšekais pažangos Lietuvai nematyt. Va plėtojant sąntykius su skandinavais ir siekiant išaiškinti suslavintiems gudams jų mums giminingas šaknis, galima tikėtis pažangos. Kiek tik Lietuvai teko priverstinai bendrauti su slavais, visada jai baigdavosi tragiškai. Nejau istoriją kubilinių, grybinių nieko neišmokė? Nors, tiesa, ta mūsų "istorija" dėstoma bumblovskių nusirašyta nuo pšekų, fricų ir maskolių. Gal pagal tokia "istorija" tik taip ir galima elgtis? Juk Europa mums atnešė "kultūrą" (kaip maskoliai 1940 m. ir laisvę, ir "kultūrą"), pagal kurią nieko nesiskyriam nuo visų europiečių vagių, paleistuvių, iškrypėlių, alkoholikų, narkomanų ir turim, kaip visi "kultūringieji", atitinkamą kiekį "dvasininkų" pedofilų. Valio!!!! Dabar mes tinkame Europos "civilizacijai". Tik va, ar mums nuo to geriau? Nemanau.

Pats bjauriausias ir šlykščiausias Juozo Pilsūdo poelgis yra tas, kad jis, būdamas lietuvis ir Lietuvos Valstybės bajorų palikuonis, išdavė Lietuvos Valstybę ir parsidavė lenkams.

Jo įsakymu kitas Lietuvos Valstybės priešas ir išdavikas - Želigovskis (o iš tikro Geležauskas), niekšingai pažeidęs visas sutartis, 1920 m. užgrobė trečdalį Lietuvos Valstybės žemių.

1922 m. visos šios užgrobtos ir okupuotos teritorijos buvo aneksuotos Lenkijos.

1939-1940 m. Lietuvos Valstybė atgavo mažiau kaip pusę šių teritorijų.

Ir iki šiol didžiulius plotus mūsų etninių-istorinių žemių - tikrąjį Lietuvos Valstybės lopšį - valdo Lenkija ir Baltarusija.

Pagarba autoriui.

Geras straipsnis. Tačiau gal net per daug optimistinis dėl Lietuvos Lenkijos gerų sąntykių išsaugojimo perspektyvų. Negali būti strateginiu partneriu valstybė, kuri turi kultūrinių ar ekonominių interesų kitos šalies atžvilgiu. Lietuva turėtų nedelsiant atsikratyti iliuzijos, kad pietinė kaimynė kada nors taps jos strategine partnere ir visas partnerystes (elektros tiltą, kultūrinio, ekonominio bendradarbiavimo) orentuoti į pirmiausia Švediją, po to į Latviją ir Baltarusiją.

Straipsnis - l.geras !
(1) Siūlyčiau kuo greičiau versti ir platinti - Lenkijoje. Gal bent dalis dar gebančių mąstyti Kaimynų atsikvošės...
(2) Nesureikšminkim p.NARBUT ir pan. provokacijų, nes jau seniai žinoma, kad patys pavojingiausi - nutautėję, savo Kilmę ir Tėvynę išdavę asmenys.Gal tokia veika jie siekia pateisinti savo senelių klaidas..?

Autorius labai objektyvus ir geras analitikas. Sėkmės.

Straipsnis geras