Ir dar. Apie „specialiąsias operacijas“, jų „pobūdį“ bei „aukštųjų politikų (Rusijos) mąstymą“.

Rusijos FSB tarnavo toks Michailas Trepaškinas, dar nuo KGB laikų pulkininkas. Jis išaiškino, jog jo kolegos iš FSB tiekia ginklus Čečėnijos sukilėliams. Už pavyzdingą tarnybą buvo apdovanotas medaliu, o ginklų prekeiviai areštuoti.

Po kurio laiko jo viršininkas, berods Petrušovas, bylą iš jo paėmė, o areštuoti kolegos buvo paleisti į laisvę. Pulkininkas Trepaškinas atleistas iš tarnybos. Kai buvo susprogdinti gyvenamieji namai Maskvoje jis, kaip nepriklausomas advokatas, tapo komisijos nariu, kuri tyrė tų namų sprogdinimą. Vieną vakarą, metro stotyje prie jo priėjo FSB emisaras Viktoras Ščebakinas ir primigtinai siūlė nutraukti komisijos darbą bei pamiršti tuos namus. M. Trepaškinas nepakluso ir toliau dirbo komisijoje. Praėjus kelioms savaitėms jis buvo subadytas peiliu netoli savo namų.

Išgyveno. Kai vėl pradėjo dirbti komisijoje, FSB į jo automobilį pakišo ginklą, su kuriuo anksčiau buvo padarytas nusikaltimas. Teisme M. Trepaškinas sugebėjo įrodyti, kad ginklas ne jo ir buvo išteisintas. Tačiau, tuo viskas nesibaigė. Jį, tiesiog, areštavo ir nuteisė 4 metus kalėti... už valstybės paslapčių išdavimą.

Šį pavasarį jis išėjo į laisvę ir davė interviu BBS žurnalistui. Tame interviu buvo užuomina, jog antrasis karas Čečėnijoje FSBistams buvo reikalingas kaip oras. Reikėjo sulyginti viską su žeme, kad neatsirastų nė vieno liudininko, žinančio, jog ginklus čečėnams pardavinėjo pati Rusijos valdžia, tiksliau, labai aukšti valdžios pareigūnai.

Juokauti mėgstate, p. Rubavičiau!
Kokios, taip vadinamos, partijos Lietuvoje „Dujotekana“ nevaldo? Ponas Stonys viešai, prieš kamerą pareiškė, jog teikė finansinę paramą visoms „partijoms“. Nė viena partija (kabutėse) to fakto nepaneigė.
Visos jos kišeninės, iš to paties Kremliaus „gyvulių ūkio“, kriuksinčio prie rusiško kombikormo lovio.