Australijoje vykstantiems visuotiniams rinkimams aštrumo suteikė šalies ministrė pirmininkė Džulija Gilard (Julia Gillard). Ji pareiškė, kad po karalienės Elžbietos II mirties Australija turėtų nutraukti ryšius su monarchija ir tapti respublika.
Karalienės gerbėjai, žinoma, pasišiaušė: kaip galėjo vos penkias minutes poste išbuvusi velsietė mesti iššūkį Britanijos monarchijai?! Karštos diskusijos užvirė ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir Kanados spaudoje. Kanadiečiai taip pat svarsto, ar jų šalis galėtų nutraukti ryšius su Britanijos monarchija?
Dž.Gilard konkurentas opozicijos lyderis Tonis Ebotas (Tony Abbott) – didelis monarchijos gerbėjas – priminė, kad respublikonizmas Australijoje gyvuoja nuo 1850–ųjų, jo apraiškų, žinoma, bus ir ateityje. “Tačia esu tikras, kad, bent jau mums gyviems esant, svarbių pokyčių nebus", – kalbėjo politikas.
Tuo tarpu pirmoji Australijos ministrė pirmininkė moteris, šį postą užėmusi vos prieš porą mėnesių, įsitikinusi, kad karalienės mirtis būtų tinkamas metas Australijai atsisakyti britų monarcho kaip valstybės vadovo.
Žinoma, ji suskubo išreikšti kuo didžiausią pagarbą 84–erių karalienei Elžbietai II ir palinkėti jai ilgo gražaus gyvenimo.
Atsiskirti – sudėtinga
Australija yra konstitucinė monarchija, tad karalienė šioje šalyje turi tik formalų vaidmenį. Tačiau jos atstovas generalinis gubernatorius turi galią paleisti tiek Atstovų rūmus, tiek Senatą.
Norint tapti respublika, Australijai reikėtų nueiti netrumpą kelią. Pirmiausia – surengti referendumą, kuriam pritartų abi svarbiausios politinės partijos. Referendumo rezultatus nulemtų tik “dviguba dauguma". Tai yra, “už" turėtų balsuoti ne tik dauguma šalies gyventojų, bet ir dauguma iš šešių šalies valstijų bei sausumos ir išorės teritorijų. Galiausiai reikėtų sutarti dėl respublikos modelio.
Toks referendumas jau buvo surengtas 1999 m. Tąkart australai nubalsavo “prieš", tačiau vieningos nuomonės šalyje nėra iki šiol. Prieš princo Viljamo (William) vizitą pernai surengta visuomenės apklausa parodė, kad parama atsiskyrimui nuo monarchijos per dešimtmetį sumenko nuo 55 iki 44 proc.
Galvos skausmas – imigrantai
Šiandienos rinkimų išvakarėse naujausios apklausos rodė, kad dvi pagrindinės Australijos partijos – valdančioji Darbo ir opozicinė Liberalų – turi apylygius šansus laimėti. Analitikai mano, kad ministrės pirmininkės Darbo partija vis dėlto turėtų laimėti antrą kadenciją minimalia balsų persvara.
Šį kartą viena svarbiausių rinkimų temų tapo imigracija. Didelė dalis milžiniško žemyno yra labai retai apgyvendinta. Žmonės susispietę pakrančių miestuose. Kasmet šalies gyventojų skaičius ūgteli mažiausiai dviem procentais. Į šią šalį atvyksta net keturis kartus daugiau imigrantų nei į Didžiąją Britaniją ar Jungtines Valstijas. Dauguma šalies nelegalų yra europiečiai arba amerikiečiai, liekantys Australijoje ir pasibaigus vizos galiojimo laikui.
Abu rinkimų kandidatai žadėjo griežtinti imigracijos taisykles ir kovoti su nelegaliai šalyje gyvenančiais piliečiais. Tiesa, ministrė pirmininkė Dž.Gilard ir pati yra imigrantė. Ji gimė Velse ir į Australiją su šeima atvyko būdama penkerių.
Tad ar australai patikės jos siūloma savarankiškos Australijos respublikos idėja, sunku pasakyti. Tuo labiau kad iš visuotinės finansų krizės gniaužtų Australija išbrido anksčiau ir daug stipresnė nei daugelis kitų valstybių. Tad vargu ar australai taip labai ištroškę radikalių pokyčių.
Informacija
* Karalienei Elžbietai II tiesiogiai pavaldžios 16 nepriklausomų valstybių: Jungtinė Karalystė (Anglija, Šiaurės Airija, Škotija ir Velsas), Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Jamaika, Barbadosas, Bahamos, Grenada, Papua Naujoji Gvinėja, Solomonų salos, Tuvalu, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Belizas, Antigva ir Barbuda, Sent Kitsas ir Nevis.
* Iš viso šiose šalyse gyvena apie 129 mln. žmonių.
* Karalienė taip pat yra 54 Tautų Sandraugos valstybių nominali valdovė.
* Tautų Sandrauga – tai savanoriška nepriklausomų valstybių asociacija. Dauguma šių valstybių anksčiau buvo valdomos Jungtinės Karalystės, buvo jos kolonijos.
Algė RAMANAUSKAITĖ
