Tai ne vien Afganistano bėda,čia Lietuvoj to brudo pilna ir įpatingai daug tarp dvasios ubagų,save elitu bevadinančių.Pasigauna kokį puslenkį,ar pusžydį ant rančų ir čiūčiuoja tol kol ir čiūčiuojamam,ir čiūčiuojančiam galvos,ir pilvo turinys susimaišo.Paskui atsisukęs rėkia:-Esu pasaulio žmogus,kokia ten tauta,tamsūs,nedaaugę esat,nugriaukit Valančių,nugriaukit Maironį, jeigu ne tai srogsiu,apaškysiu,visam Pasaulyje smirdėsit.

Tai pilstymas iš tuščio į kiaurą.Reikia jiems duot ramybę,atitraukus ne tik okupacinę kariuomenę,bet ir tūkstančius žvalgybų darbuotojų,o taip pat importuotus bei vietinius kolaborantus,kurie dirba bet kam rusui,žydui ar amerikonui.Savo gyvenimo būdą jie turėjo,turi ir ateityje turės neatsiklausdami nei vieno plėšiko,vagies ar kolonizatoriaus nuomonės.

Atrodo, jog planetinio (ar planetarinio)žmogaus tapsmui Afganiztanas - kietas riešutėlis. "Man tėvynė visas kosmosas", ką perskaičiau Nobelio premijos laureato Č. Milošo straipsnyje, giedama nuo senovės, bet pats kosmoso dėsnis tai neigia.