Rugpjūčio 19 dieną sukako lygiai 50 metų nuo tos dienos, kai du keturkojai – Belka ir Strelka kosminio laivo „Vostok“ prototipu sėkmingai pakilo į kosmosą.
Skrydžio raketa įtaka gyvūnų organizmui mokslininko konstruktoriaus Sergejaus Koroliovo iniciatyva imta tirti 1948 m. Tinkamiausiu biologinių tyrimų objektu pripažintas šuo.
Jaunos, gražios, protingos
Pirmasis keturkojų būrys buvo surinktas 1951 m. Jį sudarė paprasti kiemsargiai šunys. Mokslininkai nusprendė, kad benamiai mišrūnai, kas dieną privalantys kovoti už išgyvenimą, bet greitai priprantantys prie žmonių, labiausiai tinka užsibrėžtam tikslui įgyvendinti. Gyvūnai skrydžiui buvo ruošiami Aviacinės medicinos institute. Dėl ypatingos kosminio laivo kabinos konstrukcijos eksperimentui pasirinkti 6–7 kilogramus sveriantys, jauni, 2–6 metų, sveiki šuneliai, atsparūs ligoms ir neigiamai aplinkos įtakai. Be to, eksperimento dalyviai turėjo būti draugiški žmogui ir pasižymėti didele kantrybe.
Mokslininkai vien praktiniais sumetimais pasirinko išskirtinai kalytes – joms buvo lengviau pasiūti specialius kostiumus. Be to, jų kailis turėjo būti šviesus, kad labiau išsiskirtų tamsoje. Mokslininkai suprato, kad pavykus eksperimentui visuomenėje kils didžiulis susidomėjimas, tad laikraščiai spausdins didvyrių nuotraukas. Vadinasi, šuneliai turi būti mieli žmonių akiai – grakštūs, gražūs, protingais snukučiais.
Pretendentai skristi į kosmosą tuos eksperimento metus buvo mokomi ėsti iš automatinių šėryklų, juos treniravo ramiai elgtis būnant ilgą laiką uždaroje ankštoje patalpoje. Be to, vyko daug specialių treniruočių: kalytės buvo sukamos centrifugose, pratinamos prie vibracijos, katapultuojamos ir galiausiai ilgą laiką laikomos uždaroje, sandarioje kapsulėje, kurioje buvo sukurtos analogiškos kosmosui sąlygos.
1951 m. liepos 22 d. raketa su pirmuoju šuneliu–kosmonautu pakilo į dangų. Nuo tų metų liepos iki 1962–ųjų rugsėjo įvyko 29 šunų skrydžiai į stratosferą – 100–150 kilometrų aukštį. Aštuoni skrydžiai kosmonautams baigėsi tragiškai dėl kabinos išsihermetinimo, parašiuto atsisakymo ar gedimo gyvybinių funcijų palaikymo sistemoje.
Pirmoji sėkmė
1960–ųjų pradžioje buvo sukurtas pirmasis į Žemę grąžinamas kosminis laivas. Pirmasis jo startas baigėsi nesėkme.
1960 m. rugpjūčio 19 d. 15.44 val. iš Boikonuro kosmodromo į Žemės orbitą sėkmingai pakilo raketa „Voschod“ su Belka ir Strelka.
Kosminiame laive buvo sumontuota tuo metu moderniausia įranga, fiksuojanti kalyčių organizmo pakitimus per visą skrydį. Specialiai šiam skrydžiui keturkojėms kosmonautėms buvo pagaminti raudoni ir žali kostiumai.
Be žymiųjų kosmoso užkariautojų, kosminiame laive buvo 12 pelių, vabzdžių, grybelinių kultūrų, kukurūzų, kviečių, žirnių, svogūnų sėklų ir kelios rūšys mikrobų. Taip pat atskiroje nekatapultuojamoje raketos kabinoje dar skrido 28 laboratorinės pelytės ir dvi baltosios žiurkės.
1960 m. rugpjūčio 20 d. kapsulė su gyvūnais sėkmingai nusileido ant Žemės paviršiaus. Belkos ir Strelkos skrydis truko 25 valandas. Per šį laiką laivas–palydovas 17 kartų apskriejo planetą.
Nepamirštos iki šių dienų
Grįžusios kalytės–kosmonautės tapo didvyrėmis, po paros net dalyvavo spaudos konferencijoje. Dar po kelių dienų sovietų televizija parodė Belkos ir Strelkos skrydžio kadrus.
Vėliau Belkos ir Strelkos sėkmę pakartojo kiti šuneliai. Būtent pirmieji išbandė visus skrydžio į kosmosą etapus, kurie 1960 m. laukė pirmojo į kosmosą pakilusio žmogaus – Jurijaus Gagarino. Sklando gandai, kad grįžęs po pirmojo skrydžio jis juokavo: „Iki šiol nesuprantu, kas aš – „pirmasis žmogus“ ar „paskutinis šuo“.
Na, o Belkai ir Strelkai tai buvo pirmas ir paskutinis nuotykis gyvenime – daugiau jokiuose eksperimentuos jos nedalyvavo. Kalytės liko gyventi tyrimų institute, kartais buvo vežamos parodyti vaikams į vaikų darželius ir mokyklas.
Belka ir Strelka sulaukė gilios senatvės. Strelka po savęs paliko gražų būrį palikuonių. Vienas jų, vardu Pušokas, asmeniniu tuometinio komunistų partijos sekretoriaus Nikitos Chruščiovo pavedimu buvo padovanotas pirmajai JAV poniai Žaklinai Kenedi.
Rusija iki šių dienų nepamiršo keturkojų kosmoso užkariautojų. Taip Maskvoje atsirado trimetrinis paminklas pirmajai kosmoso keliautojai Laikai, kuri nesėkmingai pakilo 1957–aisiais.
Paminklas Laikai ("Respublikos" nuotr.)
O apie Belką ir Strelką visai neseniai sukurtas pilnametražis 3D animacinis filmas, kuriame apie šauniųjų kalyčių žygdarbį pasakoja Strelkos palikuonis – Pušokas.
Raimonda BAUBLYTĖ
