Padovanojo veršiuką, o vėliau nusprendė jaunuoliui algos už darbą ūkyje nesumokėti: „Buvome susitarę tik žodžiu“

Ei, tu mano sūnui už darbą skolinga! Jis augdamas atimtas iš manęs ir išsiųstas dirbti vergauti pas tave, arė, žiūrėjo tavo ūkį kol tu palikusi dar 22 globojamus mažylius jam, lakstei po grožio salonus ir Italijas, tu nesumokėjai jam, jis kūdikystėje nematė nė vieno rusiško filmuko labanakt vaikučiai - nes nebuvo laiko žiūrėt, ūkį vedė, o tu gėrei raudonąjį vyną šeštadieniais su sugyventiniu, tavo vergas pabėgo nuo žiauraus darbo, nes tu jį mušei su pagaliu už menkniekį, jis grįžo pas mane ir viską papasakojo. Tu skundeisi kad bėgdamas jis kažką spėjo nusipirkti iš tavo banko kortelės, gal telefoną? Tu karvė! Taigi tu jam nesumokėjai! Jei būtum nekalta, nebūtum staigiai pardavusi didžiulio ūkio ir mažamečių neišsivežusi į Italiją pažintinei kelionei dviem savaitėm! Sūnus parašė pareiškimą ant tavęs, ir iškart bėgai, reiškia kalta!

gerai bus ir versiuks.

kad tave šikančia sutrauktų !