Tiesa, ši kova nebuvo paremta rankų miklumu ar kėdžių mėtymu į varžovą. Komandų sirgaliai susirėmė... dainomis! Skanduoja tai vieni, tai kiti, traukia vieną dainą po kitos ir bando perrėkti savo oponentus.
Iš pradžių sirgalių nebuvo daug, tačiau abi grupės labai sparčiai didėjo, kol jų buvo tiek daug, kad atrodė jau vietos Nicos gatvelėje nebeužteks ir vieni kitiems į veidus rėkti pradės.
Viso šio „dainų mūšio“ kulminacija – šiaurės airių ir lenkų apsikabinimai, rankų paspaudimai ir draugiški palinkėjimai vieni kitiems.






