Vis daugėja atveju, kai jaunosios krepšininkės atsisako dalyvauti treniruočių stovyklose ir ginti šalies garbę Europos čempionatuose ar kituose tarptautiniuose turnyruose. Situacija su krepšinį žaidžiančiomis merginomis ir taip nėra ideali, nes sportuojančių skaičius yra nedidelis, o didėjant atsisakymų skaičiui artimiausiu metu bus sudėtinga surinkti net 10 pajėgių žaidėjų.
„Negaliu net ramiai kalbėti apie tokį dalyką, kaip atsisakymą atstovauti savo šaliai. Pateisinimų tokiam elgesiui nėra. Taip, turime apsisprendimo teisę, turime žodžio laisvę, turime teisę norėti dėmesio, reikalauti kokybiškos, gražios ir kuo gausesnės ekipiruotės, reikalauti puikių sąlygų stovykloms, reabilitacijai ir t.t. Bet ar kas nors susimąsto apie tai, kokias turime pareigas Būti pašauktai į rinktinę kai tau yra 16-18 metų – kažkas unikalaus! Pažiūrėkite į savo nesportuojančius bendraamžius – kokia jų kasdienybė? Kokie jų rūpesčiai? Kokio dydžio jų pasaulis?
Ir dabar pagalvokite apie savo pasaulį – apie aplankytas šalis, sutiktus žmones, apie įveiktus iššūkius, apie savo nugalėtas silpnybes, apie draugus visame pasaulyje… Pagalvokite ir apie tai, kokia organizuota, savarankiška, pasitikinti ir užtikrinta savimi jūs esate. Ir visa tai su jumis įvyko dėl to, kad vieną dieną atėjote į pirmą krepšinio treniruotę. Pagalvokite ką jums davė krepšinis. Ir dabar pagalvokite ką jūs galite jam grąžinti“, – nusivylimo neslėpė Europos čempionė, šiuo metu LKF moterų krepšinio projektų vadove dirbanti Lina Brazdeikytė.
Apie merginų atsisakymą atstovauti rinktinėms jau ne kartą girdėjusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinės kapitonė Gintarė Petronytė teigia, kad nesuvokia, kaip krepšinio aukštumų siekiančios krepšininkės atsisako kvietimo ir ignoruoja tokį įvertinimą. Aukštaūgė eilę metų gynė merginų jaunimo rinktinių garbę, kartais per vasarą sužaisdama ne vieną Europos čempionatą, o šiuo metu atstovauja ir moterų rinktinei.
„Apie masišką merginų nenorą atstovauti rinktinėms girdžiu jau ne pirmą kartą. Tiesą pasakius, man protas neišneša kaip taip gali būti. Būdama jų amžiaus žaisdavau už visas įmanomas komandas, tekdavo pervažiuoti iš vieno čempionato tiesiai į kitą. Ir atstovauti įvairaus amžiaus rinktinėms ir komandoms. Man niekada nebuvo net mintis kilusi, kad galima nevykti į rinktinę. Verkdavau ir pergyvendavau, jeigu susidubliuodavo keli čempionatai arba vėliau FIBA įvedus taisyklę, kad viena žaidėja gali atstovauti tik dvejuose čempionatuose, man būdavo liūdniausia, kad reikės rinktis ir kažką praleisti.
Noras užsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius buvo begalinis. O vasaros praleistos stovyklose ir sporto salėse būdavo neįkainojamos. Nesinorėjo jokių atostogų ar kažko kito. Neįsivaizdavau kaip atstovavimą Lietuvai būtų galima išmainyti į kažką. Mano visi tikslai ir svajonės buvo susietos su krepšiniu, labai didžiavausi galėdama atstovauti savo šaliai. Visada žinojau, kad ne kiekvienas turi tokią galimybę, todėl visada labai vertinau tai. Prieš kiekvienas rungtynes girdėti savo šalies himną ir vilkėti marškinėlius su užrašu Lietuva yra kažkas nepaprasto, tai yra didžiulė garbė. Linkiu visoms panelėms, suprasti kokį šansą jos gauna. Daugelis kitų norėtų būti jų vietoje, bet ne kiekvienas turi tokią galimybę. Vertinkite tai, kad vėliau nereikėtų gailėtis, kai jau bus per vėlu“, – sakė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės kapitonė Gintarė Petronytė.
Gintarei pritarė ir kita Lietuvos moterų krepšinio rinktinės krepšininkė Monika Grigalauskytė, kuri teigė, kad žaidimas rinktinėje buvo ne tik garbė, bet ir asmeninė nauda jai kaip asmenybei.
„Man yra labai gaila ir liūdna, bet labiausiai pikta, kad merginos neišnaudoja tokių progų ir galimybių. Niekada apie tai nebuvau net pagalvojusi. Visų pirma tai yra didelė garbė, kiekvieno sportininko didžiausia svajonė yra atstovauti savo šaliai. Bet taip pat, tai yra didžiulė galimybė parodyti save, Europos čempionatai yra didžiausia ir svarbiausia vieta, kur yra atrandami nauji talentai, tave nuolat stebi visi – komandų atstovai, treneriai, skautai.
Žaisdama rinktinėje subrendau ne tik kaip žaidėja, bet ir kaip asmenybė. Vietoj to, kad visą vasarą būčiau praleidus „trindama gatves”, galėjau save realizuoti. Tikrai nebuvo lengva ir kartais su pavydu žiūrėdavau į nieko neveikiančius bendraamžius, bet visada užtekdavo laiko ir atostogoms,o pats geriausias jausmas būdavo žinoti, kad aš jų tikai nusipelniau. Tai yra tik dalis vasaros, per kurią tu gali gauti didžiausias galimybes tobulėti ne tik krepšinyje. Aktyviai ir prasmingai praleisti laiką, susirasti naujų draugų, išmokti kovoti ir nepasiduoti. Kiti sportininkai praleidžia visą karjerą bandydami pasiekti šį tikslą, o tu Lietuvai gali atstovauti dabar. Vasarų bus dar daug, bet tokių galimybių gali ir nebepasitaikyti“, – teigė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės krepšininkė Monika Grigalauskytė.
LKF moterų krepšinio projektų vadovė Lina Brazdeikytė viliasi, kad krepšininkės supras šio žaidimo svarbą ir ateityje tokių atveju bus vienetai.
„Apsivilkti Lietuvos rinktinės aprangą ir stovėti su ja aikštelėje aidint himnui – yra didžiausias sportininko tikslas. Dėl jo aukojama viskas – draugai, laisvalaikis, atostogos, pomėgiai. Begalinis pasididžiavimas gavus kvietimą į rinktinę, jaudulio šiurpuliukai lipant į komandos autobusą, vežantį į areną, sekundės kai lauki kol teisėjas tau prieš akis į viršų išmes kamuolį – yra to verti. Rinktinė atveria visai kitą pasaulį – aukščiausio sportinio meistriškumo pasaulį.
Kam rinktinės durys niekada neprasivėrė, tas niekada ir nesužinos ką būtent tai reiškia. Iš visos širdies linkiu mūsų jaunosioms krepšininkėms pasiimti viską, ką krepšinis gali joms duoti. Jūs dar tik ant pirmųjų didžiojo sporto pasaulio pakopų. Neužtrenkite durų pačios. Neatimkite iš savęs galimybės tapti kažkuo daugiau“, – sakė Lina Brazdeikytė.
Šią vasarą visos Lietuvos merginų jaunimo krepšinio rinktinės kausis Europos čempionatų A divizionuose. Šešiolikmetės Makedonijoje kovas pradės A grupėje ir žais su Prancūzijos, Danijos bei Vokietijos rinktinėmis. Aštuoniolikmetės vyks į Bosniją ir Hercegoviną Senojo žemyno pirmenybes pradės dvikovomis D grupėje su aikštelės šeimininkėmis bei Latvijos ir Lenkijos rinktinėmis. Vyriausioji rinktinė (U20) Čekijoje čempionatą pradės B grupėje ir išmėgins jėgas Belgijos, Baltarusijos ir Vengrijos komandomis. Visoms Lietuvos rinktinėms LKF Vykdomasis komitetas iškėlė tikslą užimti 5-12 vietas ir išlikti A divizione.
