Anot jo, sportuojantys žmonės Lietuvoje elgiasi ne visai teisingai – dauguma jų tikrinasi fizinę sveikatos būklę pas šeimos gydytojus, nors turėtų apsilankyti pas sporto kineziterapeutus, kurie atsižvelgiant į sporto šaką parinktų tinkamiausią gydymą.
Kas yra kineziterapija? „Tai pagrindinis sporto traumų gydymo, reabilitacijos ir prevencijos metodas, kuris remiasi tiksliu paciento ištyrimu. Tokiu būdu išaiškinamos silpnos kūno vietos ir tik tada taikomas gydymas, parenkami tiksliniai pratimai“, – pasakoja nacionaline ledo ritulio rinktine besirūpinantis P. Dubrovskis.
Piotras su malonumu prisimena laikus, kai pats žaidė futbolą ir sako, kad būtent šis užsiėmimas atvedė jį į sporto kineziterapiją: „Noras rūpintis profesionalių sportininkų sveikata atsirado dar žaidžiant komandoje. Tada įvertinau tinkamos priežiūros svarbą ir nusprendžiau tai studijuoti.“
Specialisto teigimu, norint būti kineziterapeutu, galima baigti kolegiją, o po papildomų studijų įgyti ir magistro laipsnį. „Pats daug stažuojuosi užsienyje, semiuosi patirties iš gydytojų neurologų. Svajonėse – ir JAV, tikiuosi, kažkada šie planai virs realybe“, – priduria vyras.
Kalbėdamas apie vaikų ir jaunimo sveikatos būklę, P. Dubrovskis išskiria nugaros ir kaklo srities problemas. „Šiuolaikiniai vaikai, jaunimas šiek tiek kenkia sau dėl propaguojamo pasyvaus gyvenimo būdo – jų kasdienybėje mažai fizinio aktyvumo. Skausmų, kuriais jie skundžiasi, neturėtų būti, jei moksleiviai teisingai ir pakankamai sportuotų.“
P. Dubrovskis pabrėžia, kad kūno kultūros pamokų lankymo užtektų gerai savijautai palaikyti, jei jų programos būtų grindžiamos kineziterapija. „Pamačius, kad mokyklose sportuojantiems vaikams nėra skiriama pakankamai dėmesio, vienas paprasčiausių būdų tėvams – nukreipti savo atžalas į kažkokį vieną sporto būrelį. Ten jie atliktų bendro lavinimo pratimus, kurie skatina jų raumenyną augti, taisyklingai formuotis.“
Be to, jei yra galimybė, jauniems žmonėms reikėtų pasitikrinti, kuriems raumenims galima duoti daugiau apkrovos, o kuriems – mažiau: „Kūnas turi būti subalansuotas. Galima pritaikyti keletą funkcinių testų, kurie padeda išsiaiškinti, kokių problemų turite ir ar galite sportuoti pilnu tempu.“
„Skirdami daugiau dėmesio savo kūnui, sportuosite ilgiau“, – garantuoja P. Dubrovskis ir priduria, kad tokie moksliniai tyrimai padeda išsiaiškinti priemones, technikas, kurias reikia taikyti kiekvienam žmogui individualiai, o sportininkų sveikatos būklė ilgainiui tik gerėja, tampa stabilesnė.
Kineziterapijos specialistai į kūną žvelgia plačiau ir nusiskundimų priežastis tiria atidžiai: „Jei pacientui skauda nugarą, nebūtinai turime pradėti nuo jos gydymo. Visų pirma, reikia išsiaiškinti, kokia yra to skausmo priežastis. Vertiname visą kūną, nes kartais problema būna visai ne nugaroje, o, pavyzdžiui, čiurnose, tad parinkus tam tikrus pratimus po kurio laiko, nugaros skausmų nebelieka.“
„Yra žaidėjų, kuriems fizioterapija, masažai tiesiog nereikalingi ir jie jų nepripažįsta. Tuo metu kiti nori šių prevencijų kasdien. Tai priklauso nuo emocinio fono, žmogaus būdo“, – pasakoja Piotras ir priduria, kad dirbti jam šie faktai netrukdo: „Mano darbas vyksta nuolat – ir prieš treniruotę, ir jos metu, ir po to. Reikia nuolat prižiūrėti sportininkus, paruošti jiems tinkamus vitaminus, užteipuoti skausmingas kūno vietas.”
Prieš keletą metų su Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkais dirbęs kineziterapeutas neslepia, jog komandos, kurios dalimi esi, pasiekimai įkvepia: „Man pasisekė – su žalgiriečiais iškovojome viską, kas buvo įmanoma Lietuvos futbole. Smagu dirbti su motyvuotais žmonėmis ir prisidėti prie rezultatų.“ Pasak jo, įspūdžiai, patirti tiek su futbolo, tiek su ledo ritulio komanda, liks visam gyvenimui.
„Mano ir, tikiu, daugelio kolegų svajonė – prisidėti prie olimpinio aukso. Visgi daug didesnis pasiekimas yra padaryti, kad tauta būtų kuo sveikesnė“, – pokalbį motyvuojančiai baigia specialistas ir linki jauniesiems sportininkams sveikatos, atsakingo požiūrio į savo kūną.
