Nors po ankstyvo varžovų 11 metrų baudinio Renanas Oliveira greitai atstatė pusiausvyrą, vėliau mačo herojumi tapo Norvegijos klubo puolėjas Noah Holmas, pasižymėjęs „hat-trick'u“ ir nubrėžęs aiškią ribą tarp komandų meistriškumo.
Visgi karščiausi vakaro epizodai persikėlė į spaudos konferencijų salę, kur „Kauno Žalgirio“ vyriausiasis treneris Željko Sopičius surengė itin atvirą ir emocingą pasirodymą. Kroatas tiesiai įvardijo didžiulį lygių skirtumą tarp Lietuvos bei Vakarų Europos futbolo, griežtai apgynė savo sprendimus rotuoti sudėtį dėl artėjančios lemiamos kovos dėl TOPlygos titulo ir pažėrė aštrių priekaištų vietos žiniasklaidai dėl profesionalumo stokos.
Ž. Sopičius atsisakė ieškoti pasiteisinimų ir pabrėžė, kad varžovai kauniečius pranoko ne atsitiktinumu, o žaidimo tempu, prie kurio Lietuvos čempionate komanda tiesiog neturi galimybių priprasti. Strategas atvirai paaiškino atliktų keitimų bei sudėties rotacijos logiką: į startinį vienuoliktuką įtraukęs Gratą Sirgėdą, per pertrauką pakeitęs Roką Lekiatą ir pasaugojęs Amine'ą Benchaibą, treneris akcentavo, kad po sekinančio 20 rungtynių maratono per 80 dienų atsisako rizikuoti lyderių sveikata, nes pagrindinis klubo sezono tikslas yra vietinis čempionų titulas ir būsimas derbis su Vilniaus „Žalgiriu“.
Emocijų nesulaikęs kroatas taip pat ragino realistiškai vertinti situaciją, priminė, jog netreniruoja Anglijos klubo, o didžiausiu akibrokštu pavadino faktą, kad prieš tokį istorinį mačą oficialioje spaudos konferencijoje Kaune nepasirodė nė vienas Lietuvos žurnalistas.
„Pirmiausia, sveikinu „Brann“ su pergale. Geresnė komanda nusipelnė laimėti. Mes po praleisto 11 metrų baudinio antroje minutėje bandėme grįžti, bet, atvirai sakant, jie buvo geresni. Galiu tik dar kartą juos pasveikinti. Tai tiek“, – sakė Ž. Sopičius.
– Treneri, Gratas Sirgėdas šį sezoną žaidžia nedaug, o dabar pradėjo rungtynes starto vienuoliktuke. Koks buvo planas jam?
– Aš esu treneris. Aš renkuosi, kas žaidžia ir kas nežaidžia, toks ir buvo planas.
– Kaip žaidėjai reaguoja žaisdami tarp TOPlygos ir Konferencijų lygos? Ar pastebite motyvacijos kritimą? Daugeliui futbolininkų žaisti Europoje yra pagrindinis tikslas, o kai jie nežaidžia arba žaidžia mažiau nei tikėjosi, ar matote motyvacijos trūkumą?
– Atvirai sakant, nesuprantu klausimo. Ar jūs kada nors žaidėte futbolą? Kas šiandien yra svarbiau – pasiimti tašką prieš „Brann“, ar tapti šalies čempionais ir kitais metais vėl turėti galimybę žaisti Europoje? Taip, šiandien galėjome žaisti stipriausia sudėtimi. Bet mes praradome du ar tris žaidėjus rungtynėse su Marijampolės „Sūduva“. Jei galėčiau rinktis šimtą kartų, vėl leisčiau tą patį vienuoliktuką, nes žinau, koks yra mūsų tikslas ir kurios rungtynės man yra svarbesnės. Nemanau, kad net jei šiandien būtume išleidę geriausią vienuoliktuką, būtume garantuotai laimėję. „Brann“ laimėjo, nes jie tiesiog geresni, jų lygis aukštesnis. Paprastai nediskutuoju su žurnalistais, kaip ir kodėl mes žaidžiame. Visada sakiau – tai yra lygių skirtumas. Kodėl jie agresyvesni, kodėl greitesni? Reikia palyginti Lietuvos ir Norvegijos futbolą. Šiandien jie buvo geresni, bet aš labai didžiuojuosi tuo, kaip kovėmės antrajame kėlinyje. Įvarčių neįmušėme, bet lūžio momentas buvo trečiasis praleistas įvartis. Tuo metu viskas pakrypo varžovų naudai. Bet jei pažiūrėsite visas rungtynes, jie buvo geresnė komanda. Pralaimėjome 1:4, ką aš dabar turiu teisintis? Jei turėčiau žaidėjų, galinčių rungtyniauti kas tris dienas... Tokie žaidėjai Lietuvoje nežaidžia. Per 80 dienų sužaidėme 20 rungtynių. Žaisti atrankoje yra lengviau nei pačiame Konferencijų lygos etape. Dauguma žaidėjų buvo pavargę. Kalbėjausi su jais ir nenoriu aukoti būsimų rungtynių prieš Vilniaus „Žalgirį“ bei rizikuoti dar keliomis traumomis vien tam, kad kažkas būtų laimingas. Svarbiausia, kad aš ir žmonės klube esame patenkinti tuo, ką darome.
– Nežinau, ar sekate Lietuvos futbolo tinklalaides ar forumus...
– Ne, nesuprantu lietuviškai. Jei išvers į anglų kalbą, tada galbūt.
– Jūs laimėjote pirmąją LFF taurę klubo istorijoje, pirmaujate TOPlygoje, patekote į Konferencijų lygą, bet, nepaisant to, dalis žiniasklaidos bei sirgalių nėra visiškai jūsų pusėje. Ką jiems pasakytumėte ir kodėl, jūsų nuomone, taip yra?
– Pirmiausia, visi gali turėti savo nuomonę. Rytoj aš galiu sukurti tinklalaidę ir kalbėti apie tai, ko visiškai neišmanau, vien todėl, kad noriu turėti tinklalaidę. Antra, mano asmeninė nuomonė – šiandien mes nusipelnėme daugiau žmonių stadione. Kitoje šalyje galbūt susirinktų 10 tūkstančių, bet pas mus turbūt reikia kažko daugiau. Mes laimėjome taurę, mums trūksta vos trijų taškų iki čempionų titulo, ir ko mes tikimės? Tikimės triuškinti „Brighton“ ar „Brann“? Ar mes galime lygintis su tokiais klubais? Gyvename demokratijoje, kiekvienas gali turėti savo nuomonę. Aš irgi turiu savo nuomonę. Pavyzdžiui, turiu nuomonę apie vakarykštę spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo tik vienas norvegų žurnalistas ir nė vieno lietuvio. Mano nuomone, tai yra gėdinga Lietuvos futbolui. Gal kažkas pasakys, kad tai normalu, bet man tai atrodo gėda. Aš gerbiu visas nuomones. Jei kažkas nepatenkintas tuo, kad esame pirmoje vietoje ir laimėjome taurę – jokių problemų. O diskutuoti apie kažkokias apkalbas man atrodo juokinga. Dar kartą sveikinu „Brann“, jie buvo geresnė komanda. Tai yra lygių skirtumas.
– Treneri, kaip vertinate 11 metrų baudinio situaciją rungtynių pradžioje? Ar sprendimas nebuvo per griežtas?
– Niekada nekalbu apie teisėjus ir baudinius. Jie yra žmonės ir priima sprendimus. Teisėjui po rungtynių pasakiau kelis žodžius, bet ne apie šį epizodą, o apie kitas situacijas. Jis skyrė baudinį ir turime su tuo susitaikyti. Praleisti įvartį antrąją minutę buvo sunku, bet yra kaip yra.
– Per pertrauką pakeitėte Roką Lekiatą. Ar žaidėjas patyrė traumą?
– Ne. Prieš rungtynes Rokui pasakiau, kad jis žais vieną kėlinį. Toks sprendimas buvo priimtas dar prieš mačą. Nesvarbu, ar Rokas būtų žaidęs geriausiai, ar blogiausiai – keitimas buvo suplanuotas. Mums reikėjo daugiau jėgos aikštės viduryje, todėl išleidome Vykintą Slivką. Be to, keli žaidėjai turėjo geltonas korteles, todėl nenorėjome rizikuoti, kad kas nors gaus antrą įspėjimą ir antrajame kėlinyje liktume mažumoje. Esu labai patenkintas, kaip kovėmės po pertraukos. Suprantu, kur esame mes, ir kur yra „Brann“. Lietuvos čempionate mes neturime tokio lygio varžovų kiekvieną savaitę, kokius jie turi Norvegijoje. Jiems tai įprasta, o mums šiame turnyre viskas nauja. Atėjome čia mokytis ir semtis patirties. Žinoma, jei bus įmanoma, kovosime dėl taškų, bet šiandien varžovai buvo stipresni.
– Ar „Brann“ komanda jus kuo nors nustebino? Žiūrint iš tribūnų atrodė, kad Norvegijos komandos pademonstruotas intensyvumas tam tikrais momentais jums buvo per didelis.
– Taip, intensyvumas visada parodo skirtumus tarp lygų ir klubų. Natūralu, kad jie mus spaudė, nes toks tempas šiuo metu mums buvo per aukštas. Bet to neįmanoma pakeisti per vieną naktį. Lietuvos lygoje intensyvumas vienoks, Norvegijoje – kitoks, o Anglijoje ar Vokietijoje – dar kitoks. Skiriasi ir žaidėjų individuali kokybė. Varžovas buvo geresnis, galiu tik pasveikinti. Tikriausiai būtume sužaidę geriau, jei būtume rizikavę visais pagrindiniais žaidėjais. Bet kas tada lauktų pirmadienį? Mums svarbiausia turėti sveikus futbolininkus ir šiemet iškovoti TOPlygos titulą. Tik su čempionų titulu Lietuvos komanda turi galimybę išlikti Europos atrankose. Žinau žmonių lūkesčius, kad turime įveikti „Brann“ ar „Brighton“, bet realybė yra kitokia.
– O kaip Amine'as Benchaibas – ar jis sveikas ir pasiruošęs žaisti?
– Taip, jis pasiruošęs žaisti ir galėjo išbėgti į aikštę. Jei rezultatas būtų buvęs 2:3, galbūt būčiau jį išleidęs 15-ai minučių. Tačiau prieš rungtynes su juo kalbėjausi – jei nebus būtinybės, geriau nerizikuoti. Per septynias dienas jis turėjo vos vieną treniruotę, todėl protingiausia buvo jo šiandien neliesti.
– Ar po mačo su „Brighton“ jautėtės geriau nei šiandien, ar emocijos panašios?
– Galiu pasakyti, kad nėra lengva sugrįžti į rungtynes, kai praleidi įvartį jau antrąją minutę. Mes sugebėjome išlyginti rezultatą, bet „Brann“ puolėjo Noah Holmo meistriškumas buvo labai aukštas – antrąjį įvartį jis įmušė prieš du mūsų gynėjus. Trečias praleistas įvartis apskritai neturėtų nutikti, bet futbole taip būna. Antrajame kėlinyje turėjome dvi ar tris geras progas, bet yra kaip yra. Mokomės iš klaidų. Šiandien suklydome, ir jei Lietuvoje varžovai už tai galbūt nebūtų nubaudę, šiame lygyje buvome nubausti iškart.
– Kiek lengviau būtų varžytis Konferencijų lygoje, jei jau būtumėte užsitikrinę TOPlygos čempionų titulą?
– Pirmiausia turite suprasti, prieš ką mes žaidžiame. „Brann“ Europos turnyruose žaidžia nuolat, o mums tai pirmas kartas. Žinoma, užsitikrinus titulą Lietuvoje būtų lengviau, nes galėtume leisti stipriausią vienuoliktuką ir nebegalvoti apie žaidėjų tausojimą. Tačiau realybė paprasta – kartais varžovai tiesiog yra geresni. Galime atiduoti visas jėgas aikštėje, bet to vis tiek neužteks. Kartais kalbėdamas su jumis jaučiuosi taip, lyg treniruočiau Anglijos klubą. Ne, aš treniruoju Lietuvos komandą, kuri į grupių etapą pateko po penkerių metų pertraukos. Mums tai prilygsta Čempionų lygai. Jei tai suprantate – puiku. Jei ne – atsiprašau, bet toks yra lygių skirtumas. Aš noriu laimėti kiekvienas rungtynes, žaidėjai nori laimėti, bet mūsų prioritetas – Lietuvos čempionų titulas. Nė viena komanda negali sužaisti 20 rungtynių per 80 dienų ta pačia sudėtimi.
– Bet turnyre yra komandų iš Latvijos, iš Albanijos, tad galbūt tas skirtumas nėra toks dramatiškas?
– Priklauso nuo to, prieš ką žaidžiate. Maniau, kad tik kroatai įsivaizduoja esantys geriausi pasaulyje, bet matau, kad ir Lietuvoje lūkesčiai kartais prasilenkia su realybe. Taip, jie šiandien buvo stipresni. O kalbėti apie „Brighton“ apskritai neverta – jie namuose gali sutriuškinti bet kurią Europos komandą. Jei to nesuprantate, siūlau patiems išbėgti į aikštę ir pajusti tą tempą. Nesuprantu, kodėl turiu atsiprašinėti, kai pralaimime stipresniam varžovui. Mes turime sunkiai dirbti ir laimėti savo šalies čempionatą. O kitą kartą, kai turėsite tiek daug klausimų, prašau ateiti į spaudos konferenciją prieš rungtynes. Tai yra normali praktika visame pasaulyje. Nėra normalu, kad į Europos turnyro spaudos konferenciją Lietuvoje ateina tik Norvegijos žurnalistai. Man asmeniškai patogiau, kai niekas neužduoda klausimų, bet tai yra nepagarba mano žaidėjams, kurie atidavė visas jėgas, kad pasiektų šį etapą. Bet rašykite ką norite, tokia yra mano nuomonė.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
