Nors iki Europos čempionato pradžios liko vos daugiau nei savaitė, Lietuvos rinktinės vyr. treneriui Kęstučiui Kemzūrai galvosūkių nemažėja. Treneriui nerimą kelia ne tik lėtai gerėjantis komandos žaidimas gynyboje, bet ir nesibaigiančios krepšininkų traumos.
- Daug kalbate apie būsimas rungtynes su slovėnais ar vis dar sprendžiate savo reikalus?
- Dar turime išspręsti daug savo reikalų. Visų pirma - gynyba. Turime pagerinti tiek individualią, tiek pozicinę gynybą. Visi penki turi žaisti vienoda koncepcija. Dabar būna labai daug momentų, kai vieni ginasi taip, kiti - kitaip. Reikia tobulinti ir kovą dėl atšokusių kamuolių. Medžiagos turime daug, todėl galėsime geriau pasirengti rungtynėms su slovėnais.
- Kokia situacija su traumuotais aukštaūgiais?
- Robertas Javtokas šiandien jau sportavo su visais. Žiūrėsime, kaip bus vakare. Jis yra labai valingas krepšininkas. Bėgiojo su visais ir net daugiau, bandė mėtyti į krepšį. Dar matosi mėlynės, todėl labai nenorime skubinti įvykių. Žiūrėsime, kaip jis reaguos į krūvį. Viskas krypsta į tai, kad jis bus su mumis.
Darius Songaila jau sportavo Panevėžyje, bet mes jį pasaugojome ir neleidome žaisti su latviais. Šiandien jis jau normaliai sportuota. Kšyštofas Lavrinovičius šiandien dar nesitreniruos, o rytoj turėtų prisijungti prie mūsų.
- Buvo pasirodę pranešimų, kad jums gali tekti skambinti Donatui Motiejūnui. Dar tokia galimybė yra?
- Žinau, jog Donatas ruošiasi sezonui su Trevizo „Benetton“ klubu, todėl, manau, jo fizinė būklė yra gera. Tikiu, kad jei reikės, jis bus pasiruošęs atvažiuoti ir padėti.
- Turėjote dviejų žaidėjų perteklių, dabar yra dviejų žaidėjų trūkumas. Tai nesumaišys pasirengimui?
- Sporte taip yra ir nieko nepadarysi. Neseniai visa Lietuva, kartu su manimi, suko galvas, kokį dvyliktuką pasirinkti, o dabar žiūrime, kaip jį surinkti. Toks gyvenimas. Dar yra devynios dienos, todėl nenoriu skubėti su kažkokiais pasisakymais ar išvadomis.
- Į Slovėniją vyks visi keturiolika žaidėjų?
- Žiūrėsime. Jei kažkam reikės gydytis, nebūtų tikslinga to žmogaus vežtis. Geriau palikti čia. Dar turime vieną treniruotę, taip pat išklausysiu medikų nuomonę ir tada spręsime. Jei žmogus galės žaisti, mes jį tikrai vešimės.
- Lemiamą verdiktą dėl Lavrinovičiaus pasakys gydytojas ar jis pats?
- Manau, kad pats Kšyštofas. Bent jau aš pasakyčiau pats, ar galiu žaisti.
- Jau sužaidėte didžiąją dalį kontrolinių rungtynių. Kaip vertinate žaidėjų darbą iki šiol?
- Banguoja žaidimas. Vieną dieną vieni sužaidė geriau, kitą - blogiau. Kalnietis su ispanais labai gerai rungtyniavo prie greitesnio žaidimo. Jasikevičius gerai valdė komandą poziciniame žaidime. Jasaičiui sunku, bet jis tvarkosi.
Pocius žaidžia banguotai. Kartais viskas neblogai, o kartais tas per didelis noras jam pakenkia. Rungtynėse su Latvija man patiko keli momentai, kur jis sužaidė protingai ir šaltai. Už tai aš jį pagyriau.
Rimantas Kaukėnas yra stabilus žaidėjas. Marijonas Petravičius su latviais padarė tai, ko tikėjausi. Aišku, toks ir buvo mūsų planas. Gal jam šiek tiek sunkiau sekėsi su rusais, bet ten ir rungtyniavo jis mažiau. Valančiūnas pastarąsias kelias rungtynes buvo pasimetęs. Reikia jam padėti išsiaiškinti, kur, kaip ir kada daryti.
Jankūnas padarė kelias klaidas su Rusija, tačiau šiaip rungtyniauja neblogai. Darjušas Lavrinovičius su Rusija darė klaidas, kažkur trūko koncentracijos, tačiau aš manau, jog jis dar tikrai gali žaisti geriau. Manau, jis ir pats nėra labai patenkintas savo žaidimu.
Songaila iki traumos žaidė labai solidžiai. Reikia tikėtis, kad trauma neišmuš jo iš šio ritmo. Tomas Delininkaitis blykstelėjo. Norėtųsi, kad tie jo tritaškiai būtų dažnesni. Čia individualūs vertinimas, tačiau aš labiau žiūriu į visumą. O toje visumoje vis kažko trūksta. Šiek tiek ten, šiek tiek čia. Ir viskas susideda.
Jei su ispanais viskas lyg ir buvo neblogai, tai pažiūrėjus rungtynes su rusais vietomis žaidimas buvo tragiškas. Leidome per daug įmesti. Jei tiek leidi įmesti varžovams, tai nežinau, kaip pats turi pataikyti.
- Kokia to priežastis, kad, kaip jūs sakote, vietomis žaidėjai praktiškai nesigynė?
- Jei aš žinočiau visus atsakymus... Yra individualios savybės, yra koncentracija. Mes neturėjome daug laiko pasiruošti rungtynėms su Rusija. Kai ką žiūrėjome, bet didelio pasiruošimo nebuvo.
Be to, eksperimentavome su aikštės gynyba. Gal ne kiek eksperimentavome, kiek aš ją treniravau, tačiau kartais buvome išvis pasiklydę. Nesiorientavome, kas kur turi išeiti. Atrodė, kad mes išvis pirmą kartą taip gynėmės. Čia irgi reikia dar daug dirbti.
