Lietuvos kerlingo federacijai galbūt neteks keisti pavadinimo į lietuvišką Lietuvos akmenslydžio federaciją. Kalbininkai sušvelnino savo požiūrį į žodį kerlingas. Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime kerlingas įvardijamas kaip vengtina svetimybė. Anksčiau kalbininkai kerlingą klasifikavo kaip netinkamą vartoti svetimybę.
Nuo šiol futbolo ar ledo ritulio komandų vartininkai galės leisti kamuolius ar ritulius į savo vartus pro klyną. Tiesa, komandos draugų požiūris į tokį vartininką matyt bus toks pats neigiamas, kaip ir tada, kai jis praleisdavo kamuolį ar ritulį tarp kojų, tačiau kalbininkams reabilitavus klyną iš vengtinos svetimybės į skolinį, žmogus bent pasiteisinti galės nepažeisdamas lietuvių kalbos taisyklių...
Leidinys siūlo laisviau vartoti ir kitus iš užsienių atkeliavusius sportinius terminus.
Didžiausią šuolį padarė sporto šakos golbolas pavadinimas. Anksčiau taip vadinti aklųjų riedulį buvo netinkama. Dabar, anot kalbininkų, tai yra normalus tarptautinis žodis.
Iš vengtinų į tinkamus pakelti terminai kortas, skvošas, snukeris.
O gavusį traumą sportininką, medikai galės net apibintuoti. Anksčiau bintuoti buvo vengtina. Gydytojai privalėjo aprišti.
Teniso aikštynus nuo šiol galima vadinti tarptautiniu žodžiu kortai, buvusiu vengtina svetimybe.
Anksčiau netinkamais pripažinti terminai brasas (plaukimas krūtine), deltaplanas (skraidyklė), espadronas (kardas), getrai (blauzdinės, antbačiai, tamprės), kėgelbanas (kėglių takas, kėglinė), mitelšpilis (partijos vidurys), mogulas (gūbrinis) dabar yra vengtini, bet leidžiami vartoti.
Mažiau tolerantiškai naujasis leidinys žiūri į terminą kontraktas. Jis iš tarptautinio vartotino žodžiu tapo vengtina svetimybe.
Nuo šiol netinkama lažybų tarpininką vadinti bukmekeriu, o raumenis – bicepsais.
