Po dviejų praleistų įvarčių į sudėtingą padėtį patekusią komandą išgelbėjo pačioje susitikimo pabaigoje pelnytas pergalingas įvartis. Jau per teisėjo pridėtą laiką tiksliu smūgiu galva pasižymėjęs Enzo Fernandezas padėjo galutinį tašką šiame trileryje.
„Neįtikėtina, šio įvarčio troškau dar nuo Kataro turnyro laikų, – emocijų neslėpė E. Fernandezas. – Dėkoju Dievui, kad galiu išgyventi tokias akimirkas. Turime fenomenalią grupę, kuri niekada nepasiduoda. Atvykome mėgautis dar viena Pasaulio taure, norime ją laimėti, nes tai, kas buvo, pasimiršta, o mes siekiame naujų tikslų.“
Lemtingą greitą ataką, pasibaigusią trečiuoju argentiniečių įvarčiu, surengęs ir tobulą perdavimą E. Fernandezui atlikęs Lautaro Martinezas po mačo kalbėjo apie išskirtinį komandos pasiaukojimą.
„Buvo labai sunku, to, ką padarėme šį vakarą, nemačiau jau seniai ir tokio jausmo nepatyriau ilgą laiką, – teigė L. Martinezas. – Tai dar vienas charakterio, nuolankumo ir pasiaukojimo įrodymas, nes matyti, kaip Leo kasdien pranoksta save, yra pavyzdys. Pasakiau jam, kad verktų, nes jis to nusipelnė.“
Esminiu rungtynių lūžiu tapo antrojo kėlinio viduryje paskelbta atsigaivinimo pertraukėlė, kurios metu vyriausiasis treneris spėjo įkvėpti savo auklėtinius. Pasak L. Martinezo, strategas nurodė atiduoti visas jėgas iki pat pabaigos, nes komanda nuolat kūrėsi progas, o tai žaidėjams suteikė didžiulį palengvėjimą.
„Kai sustojome atsigaivinti, pagrindinė žinutė buvo nenustoti tikėti. Sužaidėme geras rungtynes, bet jie smogė pačiu laiku, – komandos draugui antrino antrą kartą šiame turnyre startinėje sudėtyje mačą pradėjęs Julianas Alvarezas. – Turime būti atidūs ir tai pagerinti, bet žinome, kad įvarčiai ateina.“
Nors puolėjas paprastai pasižymi ramybe, šį kartą net ir jis sunkiai tvardė jausmus po nuaidėjusio finalinio švilpuko.
„Jaučiu didžiulį džiaugsmą ir daug emocijų. Ką tik sakiau, kad nesu linkęs labai emocingai reaguoti, bet kai išėjau iš aikštės, viską pajutau labai stipriai, – atviravo J. Alvarezas. – Tai, kaip viskas susiklostė, ir pats kontekstas pavertė šį mačą vienu svarbiausių rinktinei per pastaruosius kelerius metus.“
Prie stebuklingo išsigelbėjimo prisidėjo ne tik puolėjai, bet ir gynyboje kritiniais momentais sužibėję žaidėjai. Rezultatui esant lygiam 2:2, Leandro Paredesas atliko gyvybiškai svarbų kamuolio perėmimą, sustabdydamas pavojingą egiptiečių išpuolį.
„Dar nemačiau pakartojimo, bet jie artėjo ir buvo labai greiti, tad jei tai padėjo komandai – puiku. Tuo metu nesuvokiau šio epizodo svarbos, bet po finalinio švilpuko komandos draugai pasakė, ką tai reiškė, ir tai labai džiugina, – pasakojo L. Paredesas. – Niekada nesijautėme iškritę, niekada nenustojome tikėti. Sužaidėme puikų mačą, buvo sunku, bet ši rinktinė nenustoja tikėti savimi ir kovoti.“
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
