Pastaruoju metu katalonai buvo pagavę gerą žaidimo bangą, kai Eurolygoje laimėjo septynis mačus iš eilės. Vis dėlto praėjusiame susitikime juos sustabdė Vilerbano ASVEL. Puikiai sezono pradžioje sekėsi ir Ispanijos krepšinio čempionate, bet ir čia savaitės viduryje nusileista „Valencia“ klubui.
Lietuvis niekada neslėpė savo meilės Barslelonai. Ten jis praleido puikius metus ir kaip žaidėjas, įvairiuose interviu miestą išskyrė kaip tą, kuris jam yra vienas iš brangiausių, įskaitant, žinoma, ir Kauną. Tad vasarą gavęs pasiūlymą stoti prie „Barcelona“ vairo jis negalėjo praleisti tokios puikios progos.
Jei „Žalgiris“, atsižvelgiant į biudžetą, nuolat ieško neatrastų talentų ar krepšininkų, kurie turi didelį potencialą, tai katalonai gali sau leisti turėti geriausius žaidėjus komandos gretose. Š. Jasikevičius ir turi šiemet puikią sudėtį. Vis dėlto, kaip jam seksis komandą vesti į pergales?
Kadangi Ispanijoje iš „Barcelonos“ reikalalaujama daug. Ten nebus gana rodyti gražaus žaidimo, žaisti įtemptas kovas ar netgi tiesiog laimėti. Ten reikia, kad tos pergalės virstų laimėjimais finaluose, o galiausiai tai atneštų titulus. Š. Jasikevičiuis Kaune buvo įdiegęs savo krepšinio sistemą.
Kai kurie ekspertai skeptiškai žiūrėjo į tai, ar tokia pati sistema veiks ir komandoje, kur žais aukštesnės klasės žaidėjai, kurie neretai mėgsta tiesiog improvizuoti aikštėje. Šaras mėgsta detales, naudotis varžovų silpnosiomis pusėmis, o tam reikia kantraus žaidimos.
Kaip „Barcelona“ atrodys po dviejų skaudžių pralaimėjimų? Ar nebus sužeistas žvėris?
„Pirmiausia, tai aš netikiu tuo, kad jie pralaimėjo, nes buvo mažiau motyvuoti, o dabar atvažiuos į Kauną labai piktesni. Visgi, turėdami tokį reiklų trenerį jie net ir laimėtose rungtynėse neleidžia sau atsipalaiduoti. O tai, kad pralaimėjo kelis mačus dabar rodo, jog jie pažeidžiami, gal kiek prastesnė sportinė forma.
Tą galbūt galima paaiškinti, kad „Barcelona“ buvo įpratusi prie žaidybinio ritmo, o dėl koronaviruso teko nežaisti vieno susitikimo Eurolygoje. Na, o treniruotės nėra tas pats. Tad gal kiek prarado koncentraciją”, – tv3.lt sakė krepšinio ekspertas Rūtenis Paulauskas.
Šaro sistemos įdiegimas Barselonoje
Lietuvio krepšinio filosofija Kaune buvo aiškiai matoma. Pasipylė svarstymai, kiek greitai ir ar išvis treneris panašią taktiką galės naudoti ir su pajėgesniais žaidėjais Ispanijoje. Kadangi treneris yra reiklus, pirštu bedantis į detalias, kartais lieka mažiau vietos improvizacijoms.
„Barcelona“ pagal galimybes dar ir pernai žaidė vieną įdomiausių krepšinių turnyre. O, atėjus Šarui, visų pirma, susitvarkė gynyba. Pagerėjo taktinis pasiruošimas, detalių išpildymas. Sakyčiau, kad komandos galimybės bendrai išsiplėtė. Ir kai tos žaidimo detalės persikelia į rezultatus tada galima sakyti, kad receptas yra geras. Manau, kad dabartinėje situacijoje viskas tikrai gerai atrodo. Bet, aišku, kad žaidžia žmonės ir jie gali būti pažeidžiami. Jau matėme, kad kartais per fiziškumą juos galima įveikti arba per psichologiją”, – tikino R. Paulauskas.
Nagrinėjant statistiką Eurolygoje užkliūna faktas, kad Š. Jasikevičiaus auklėtiniai yra viena mažiausiai tritaškių išmetančių komandų turnyre. Vadinasi, lietuvio sistema komandoje yra tokia pati kaip ir Kaune – išlaukti metimo, geriausios progos.
„Čia yra jo vizitinė kortelė. Trenerio koncepcija yra tokia, kad reikia paruošti metimą iki geriausio momento. Aišku, čia visada yra kabliukas, kadangi bus kas išmeta daug metimų, bet taiko tada greitesnį žaidimą, tas irgi gali duoti naudos. Priklauso nuo trenerio filosofijos, tačiau svarbiausia, kas duoda daugiau efektyvumo. Apskritai pastebėjau tokią tendenciją, kad Eurolygoje tolimų metimų procentas yra pagerėjęs. Kas galėtų paneigti, kad tai nėra susiję su tuo, kad žaidžiama be žiūrovų. Svečiams ar net aikštės šeimininkams mažesnis spaudimas, tai ir metimai taiklesni”, – analizavo krepšinio ekspertas.
Š. Jasikevičius ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris yra emocinga asmenybė. To jis niekada neslėpė. Jis aiškiai reiškė pastabas krepšininkams, taip bandydamas išsireikalauti net mažiausių detalių. Barselonoje liko toks pats. Minutės pertraukėlės nemažiau emocingos.
A lot of folks (in this situation) see a coach giving up on his players. I see a coach that is disgusted with the way his players execute his plan.
— Dmitry Planidin (@DmitryPlanidin) December 1, 2020
Sarunas Jasikevicius is all passion. You just can see it through your screen. He freaking hates losing.pic.twitter.com/DwLuDyU34b
Arba atvirkščiai. Štai paskutiniame mače su „Valencia“ jis apskritai viską padarė priešingai – visą minutę tiesiog pratylėjo, taip tarsi protesuodamas prieš prastą komandos žaidimą bei nebyliai išreikšdamas savo nepasitenkinimą.
„Na ir kas, kad ten yra aukštos klasės žaidėjai, jie irgi žmonės. Jie savo pasiekimais negali autoritetu aplenkti Šaro. Tai jam nėra bėda labiau užrėkti ant jų, išsakyti kritiką. Treneriui tie žaidėjai nėra kažkuo baugūs. Jaunam strategui gal būtų kažkiek nejauku taip elgtis su tokiais garsiais žaidėjais, bet tik ne Šarui.
Visada tokioje situacijoje pasveri galimybes. Š. Jasikevičius moka reikalauti, nebijo tiesos pasakyti atvirai. Net būdamas žaidėju jis jau tam tikrų dalykų nebijojo pasakyti treneriams”, – apie Š. Jasikevičiaus emocionalumą pasakojo R. Paulauskas.
Pasitikėjimas krepšininkais ir „Žalgirio” šansai
Nepaisant savo emioconalumo, kartais aštrios kritikos ir reiklumo, Š. Jasikevičius niekada nevaržys krepšininko individualumo. Anot krepšinio eksperto R. Paulausko, treneris kaip tik naudosis tomis situacijomis
„Tai tie improvizacijos rėmai pas jį komandoje yra, bet iki tam tikros ribos. Jis per protingas, kad nepasinaudotų, kai žaidėjas žaidžią gerą akarpą. Tu negali tada jo suvaržyti, kaip tik per jį turi šansą susikrauti pranašumą. Klausimas tik kaip protingai tą išnaudosi. Žinoma, kad pas Šarą nebus taip, kad krepšininkas vienas laiko kamuolį 20 sekundžių ir meta. Šito tai tikrai nebus”, – šypsodamasis pokalbio metu su tv3.lt sakė R. Paulauskas.
Nagrinėjant šio sezono Š. Jasikevičiaus treniruojamos „Barcelonos” naudojamas taktikas, statistinius rodiklius ir vingrybes užkliūna tas faktas, kad treneris labai dažnai naudoja visus 12 krepšininkų. Tą drąsiai daro ir Eurolygoje. Kai kurie žaidžia, žinoma, daugiau, kiti tik kelias minutes, bet visi turi galimybę įnešti savo indėlį.
„Aš tai sakyčiau, kad tai apskritai yra pastarųjų kelių metų tendencija krepšinyje. Tai yra, kai žaidėjai naudojami trumpoms atkarpoms. Tada žaidimas greitesnis, jų koncentracija aukšta, jie turi išansą realizuoti save. Dar vienas dalykas, kad Š. Jasikevičius mėgsta krepšininkus keisti po jų padarytos klaidos. Tas irgi nėra blogai. Nors vieni priima tai labai asmeniškai, bet taisyklė gana paprasta – jei padarei klaidą, vadinasi, praradai koncentraciją ar esi pavargęs.
Svarbiausia, kad treneris leidžia žaidėjui paskui išėjus į aikštę ištaisyti savo padarytas klaidas. Nepamirškime, kad baigėsi tie laikai, kai komandose buvo 7-8 labai pajėgūs žaidėjai, o kiti tik sėdėdavo. Dabar visi 12, net ir jaunimas, atrodo pakankamai gerai ir gali duoti naudos komandai ypač tam tikromis atkarpomis”, – teigė krepšinio ekspertas.
„Žalgiris” Eurolygoje išgyvena penkių iš eilės nesėkmių seriją. Komandos gynyba atrodo prasta, daroma nemažai taktinių klaidų. Kaip sakė ir pats ekipos treneris Martinas Schilleris, blogai, kai rungtynių eigoje krentama į duobę, iš kurios reikia daug laiko vien išlipti
Ar kauniečiai turi realų šansą pasipriešinti katalonams? Ar Š. Jasikevičiaus iš gimtojo Kauno išsivež pergalę?
„Na, mes pamatėme, kaip „Žalgiris” atroodo prieš aukšto kalibro komandas. Visi pripažino faktą, kad komanda žaidžia banguotai. Atrodo, kad ir gali priešintis, ir įkasti, bet kartu ir krenta į duobę. Todėl galutinio teigiamo rezultato prieš pajėgius varžovus pasiekti ir nepavyko. Atvirai tai tenka pripažinti, kad „Žalgiris” šiuo metu tiesiog yra mažesnių galimybių komanda. Tiesiai šviesiai.
Žmonės šiandien nusimena dėl nesėkmių, bet jos ir turi būti, kai pajėgumas labai skiriasi. Gali būti vienas kitas laimėjimas, ar atsitiktinė pergalė, gal net ir prieš „Barcelona”. Kodėl gi ne. Bet siutacija yra tokia, kokia yra”, – kauniečių šansus rungtynėse įvertino R. Paulauskas.
