Prezervatyvų nemėgsta vyrai, tabletėmis nepasitiki moterys (dar gyvuoja gąsdinimai apie ūsus ir papildomus kilogramus), kontraceptinės žvakės ir spermicidai ir taip nėra labai patikimi.
O prasiveržus aistrai galima ir visai pamiršti apie kontracepciją. Ir vis dėlto daryti abortą reiktų tik kraštutiniu atveju. O jų, deja, gyvenime pasitaiko nemažai.
Priežastys skirtingos, pabaiga viena – abortas
Pasakoja 25 metų Rūta: „Aš pastojau iškart po vestuvių. Mes labai džiaugėmės. O vėliau susirgau raudoniuke. Teko daryti abortą".
Jos bendraamžė Žana, nežinodama, kad yra nėščia, audringai atšventė vestuvių metines. Jai teko daryti abortą dėl medicininių rodmenų.
Abortui taip pat ryžtasi moterys, pastojusios po išprievartavimo, netekusios vyro, darbo arba gyvenamosios vietos nėštumo metu.
Tai sunkus moteriai žingsnis, tuo momentu jai būtina artimo žmogaus arba psichologo parama. Pasiryžusios daryti abortą moterys jaučiasi prislėgtos, jas kankina kaltės jausmas, baimė, vienatvė, neapykanta vaiko tėvui.
Deja, daugeliu atvejų būtent vyras įtikinėja moterį ryžtis abortui. 48 metų Jolanta darėsi abortą, nes to reikalavo vyras ir anyta. Būna ir priešingai: „Aš buvau toks laimingas, kad tapsiu tėčiu! Ir kaip tik kai dalinausi šia džiugia naujiena su tėvais, Jurga darėsi abortą".
Aurimo istorija tampa vis tipiškesnė – moterys, ypač pasiekusios karjeros viršūnę, neplanuotą nėštumą aukoja dėl darbo. Išsaugoti kūdikį atsisako ir nepilnametės merginos. Šiuo atveju rizika ypač didelė – jaunam organizmui per sunkus tiek nėštumas, tiek ir jo nutraukimas.
Kokias komplikacijas renkatės?
Bet kuriuo nėštumo metu jį nutraukti gali ŽIV infekuota būsima motina, negaunanti antivirusinės terapijos. Iki 22 savaičių nėštumą galima nutraukti, jei pastebėta sunki vaisiaus patologija.
Daugelis mano, kad po aborto labiausiai paplitusi komplikacija – nevaisingumas. Bet dažniau pasitaiko hormoninių sutrikimų, kuriuos sukelia staigus nėštumo hormonų gamybos nutraukimas.
Todėl operaciją reiktų atlikti kaip galima anksčiau, o po jos vartoti gydytojo paskirtus hormoninius kontraceptikus. Jie padės sutvarkyti kiaušidžių veiklą.
Manoma, kad nepavojingiausias yra neoperacinis nėštumo nutraukimas, kai moteris vartoja preparatą, sukeliantį apvaisinto kiaušinėlio išstūmimą.
Tokiu būdu galima nutraukti nėštumą, jei mėnesinės užtrunka ne daugiau kaip 50 dienų. Tačiau ir šis metodas yra kraštutinė priemonė, galinti baigtis komplikacijomis. 5–6 savaičių nėštumas nutraukiamas vakuuminės aspirizacijos metodu (miniabortas).
Šis būdas yra ne toks traumuojantis nei atliekamas vėliau (iki 12 savaičių) chirurginis nėštumo nutraukimas. Tačiau po bet kurio iš šių metodų gali kilti komplikacijų, atsiliepsiančių kitų nėštumų ir gimdymų metu.
Išvengti įmanoma, tik reikia skirti daugiau dėmesio sau
Išvengti aborto nesunku. Tinkamų priemonių šiuolaikinėje kontracepcijoje pakanka. Žinoma, jei neturite nuolatinio partnerio, vienintelė saugumo priemonė – prezervatyvas. Būtinai aptarkite su partneriu kontracepcijos klausimą, jį ši tema turi jaudinti ne mažiau nei jus.
O jei jūsų vyriškis su juo atseit „tampa frigidiškas" arba atsainiai lepteli: „Na, pasidarysi valymą, tai kas?", bėkite nuo tokio tipo net negalvodama.
Kartais pasitaiko, kad prezervatyvas nusmunka ar suplyšta. Šiuo atveju prireiks ekstrinės kontracepcijos. Aišku, jei neplanuotai pastojusi nuspręsite gimdyti, skubi kontracepcija nebūtina.
Bet žinodama, kad neplanuotą neštumą tikrai nutrauksite, vietoje aborto geriau išgerkite skubios kontracepcijos tabletę. Tačiau šis greito, bet trumpalaikio poveikio apsaugos nuo neplanuoto pastojimo metodas pasiteisins, jeigu bus panaudotas per 72 valandas po nesaugaus lytinio akto, todėl be priežasties delsti nederėtų.
Tokios tabletės parduodamos be gydytojo recepto, tačiau šių preparatų nereikėtų painioti su ilgalaikei kontracepcijai skirtomis priemonėmis – jie nepritaikyti vartoti kasdien. Ekstrinės kontracepcijos preparatų nerekomenduojama vartoti dažniau kaip du kartus per mėnesį.
