Dorovingaisiais viduramžiais nebuvo parašytas „riterių romanas”, kuriame būtų pasakojama apie riterio meilę savai žmonai. Kažkodėl kilnusis riteris švelniausius jausmus skirdavo kito riterio žmonai.
XXI amžiaus Lietuvos jaunavedžių poros irgi tiki, jog pačiu geriausiu atveju po medaus mėnesio jų seksualiniai santykiai liks tokie, kokie yra. O beveik 70 proc. jų mano, kad intymumas metams bėgant taps mažiau patrauklus. Todėl klausimas, ar ramus šeimos gyvenimas virsta sutuoktinių sekso duobkasiu, tikrai aktualus. Vienoms poroms pasiseka - jų santykiai iš karto nuostabūs. Kitos iki smagumo viršūnių kyla artumo laipteliais. Literatūra ir TV serialai teigia, jog laiminga pora taps dar laimingesnė po pirmo bučinio. Tuo tarpu apklausų duomenys liudija, kad trys ketvirtadaliai porų vertina pirmą kartą kaip neblogą, bet antrą - kaip dar geresnį, o didžiausi malonumai pasiekiami tik po 5-15 intymių suartėjimų. Taigi būsimus sutuoktinius turi sieti ne vien seksas. Tol, kol tobulins savo intymius santykius, jie turi domėtis vienas kito asmenybėmis. O domėdamiesi, aišku, pasiteiraus apie ankstesnius įsimylėjimus. Juos nutylėti nebūtų gerai, nes paslaptys patvirtina, jog nėra tikro artumo. Apie juos pasakoti irgi ne itin gerai, nes niekam nepatiks būti lyginamam su kitu žmogumi.
Seksologas Carlas Hiebschas atrado elegantišką šios nutylėjimų bei prisipažinimų problemos sprendimą. Vakarų Europoje, JAV bei Kanadoje vyrams labiausiai patinka moterys, kurios, jų nuomone, turėjo mažiau seksualinių partnerių nei kitos. Sis „mažiau” gali būti labai įvairus. Ir 0, ir 50 gali būti mažiau už kažkokį įsivaizduotą dydį. Taigi trisdešimtmetei tereikia pasiteirauti draugo, kiek, šio nuomone, vidutinė jos amžiaus moteris galėjo turėti draugų, ir išgirdus, kad jų gali būti, pavyzdžiui, šeši, drąsiai prisipažinti, jog mylėjosi su trimis vyrais.
Populiariuose žurnaluose nuolat skaitome patarimus, kaip atgaivinti sutuoktinių tarpusavio potraukį, kaip surengti įsimintiną vakarą, ir pan. Akivaizdu, jog labiausiai pasisekė tiems, kuriems nieko atgaivinti nereikia, kurių aistra nesusilpnėjo.
Pastarieji yra įsitikinę, kad sutuoktinis (-ė) neatstums jų meilinimosi, kad jų intymūs santykiai truks ilgai, kad gyvenimo draugas nėra itin reiklus ar labai kuklus ir kad jis/ji neieškos seksualinių pramogų ne šeimoje.
Įsitikinimai gali atitikti realybę, bet gali su ja ir nesutapti. Pirmaisiais vedybinio gyvenimo metais besivadovaujančios minėtomis nuostatomis poros savo realiu elgesiu nesiskiria nuo tų porų, kurios mano, jog partneris dažnai neatsiliepia į jausmus, jog intymūs santykiai per trumpi, jog galimas atviresnis ar drovesnis seksualinių poreikių atskleidimas. Taigi sutuoktinių seksualinių santykių istorija dažniausiai prasideda vienodai. Tačiau požiūris j šį vienodą elgesį būna skirtingas ir vėliau pradeda lemti patį elgesį. Tie, kurie manė, jog jų santykiai aistringi ir patrauklūs, tokį ryšį ir sukuria. O tie, kurie bendravo taip pat kaip laimingieji, bet vertino savąjį intymų ryšį prasčiau, anksčiau ar vėliau pradės ir elgtis taip, tarsi vienas kito nebetrauktų.
Ar galėtų būti kas paprasčiau? Jaunavedžiams tereikia dažniau sakyti vienas kitam, kad jų intymumas nuostabus, sakyti taip dažnai, jog patys tuo patikėtų, o tada kažkokios paslaptingos jėgos pavers įsitikinimus realybe. Yra manančiųjų, jog į porą geriausiai dera savo savybėmis papildantys vienas kitą partneriai. Ne mažiau paplitęs ir požiūris, kad maloniau būti su panašiais į save. Kas geriau sutars: temperamentingas italas ir tradiciškai drovios lietuvaitės įvaizdį atitinkanti mergina ar pora, turinti panašių seksualinių poreikių?
Psichologas H. Eysenckas tvirtina, jog išgyvenę ilgiau nei penkerius metus santuokoje žmonės turi tapačius seksualinius poreikius. Šie žmonės vienodai reaguoja į seksualinius dirgiklius (pavyzdžiui, erotinius kino filmus), panašiai vertina kitų žmonių seksualumą, sutaria dėl pornografijos draudimo ar laisvo platinimo. Taigi tarp jų nekyla ginčų dėl bendro seksualumo vertinimo.
Artimas požiūris į pasaulį svarbus, bet veikiausiai ne pats svarbiausias darnios santuokos laidas. Patenkinti santuoka sutuoktiniai turėtų vertinti vienas kitą kitaip nei tie, kurie nusivylė intymiu ryšiu. Tyrimai liudija, jog seksualinio pasitenkinimo santuoka prielaida - kai kurios iliuzijos. Tarpusavio seksas patrauklesnis toms poroms, kuriose vyras rna no, jog žmona temperamentingesnė nei jis. Dar geriau, jei jis įsitikinęs, kad žmona patiria ir didesnį malonumą. Žmona irgi turi tikėti, jog vyras dažniau nei ji nori artumo, bei manyti, jog suteikia jam daugiau malonumo, nei gauna pati.
G. Navaitis
