Žymiai saugiau, perpus pigiau, patogiau: reikia vos 2 žmonių dviračių takui nutiesti, lengviau išbandyti: jį paprasta pritaikyti kitoje vietoje – tokią alternatyvą tradiciniams asfaltiniams dviračių takams Danijoje, Kopenhagoje, įgyvendina bendrovė „Bikway“, kartu „raudonojo kilimo dviračiams idėją“ plėtoja ir lietuviai.
Vienas iš projekto vadovų ir idėjos autorių Eimantas Liudvinovičius sako, kad produktui tobulinti ir bandymams prireiks dar bent pusmečio, o jau pavasarį Vokietijoje, Hamburge, turėtų nusidriekti pirmieji penki naujojo dviračių tako kilometrai. Kol kas komanda konsultuojasi su profesionalais, aiškinasi techninius dalykus ir svarsto, kur įkurs centrinę būstinę – Danijoje, Lenkijoje ar Lietuvoje.
„Tai greitas būdas įrengti ir išbandyti dviračių taką, – pasakoja E. Liudvinovičius, vienas iš idėjos autorių. – Be to, nereikia didelių investicijų ir laiko. Genialu tai, kad užtenka dviejų žmonių ir jų apmokyti nereikia: konstrukcija pakankamai lengva, ją galima tiesiog padėti ant kelio, pritvirtinti ir iškart kitas žingsnis – tokiu taku jau galima važiuoti.“
Projekto „Bikway“ vadovai Simonas Hansenas ir Eimantas Liudvinovičius skirstosi darbus: danui – vadybinė dalis, lietuviui – techninė. Kaip sako E. Liudvinovičius, vienas turi didelę viziją, o kitas sugalvoja, kaip ją įgyvendinti.
„Deramės su Kopenhagos komuna, – pasakoja jis. – Idėja jiems pasirodė įdomi, nes mūsų produktą galima pritaikyti ir kaip laikiną, ir kaip pastovų kelią. Kopenhagoje vyksta daug statybų, kaip tik dabar kasamas naujas metro žiedas, todėl neretai reikia pakeisti senų, dažniausiai asfaltuotų dviračių takų kryptį. Jie mato, kad galės sudėti taką statybų aikštelėje, o paskui išmontuoti.“
Paklaustas, kuo „Bikway“ produktas skiriasi nuo kitų būdų įrengti dviračių taką, jis pirmenybę teikia saugumui – automobilių vairuotojai juostas dviratininkams ignoruoja, o „startup'as“, kurio komandai priklauso ir lietuviai, semiasi patirties iš penkiasdešimtmetį kurtos Kopenhagos dviračių takų infrastruktūros ir sako atradę aukso vidurį.
„Kopenhagoje yra trys gatvės lygiai – pėstiesiems, dviratininkams ir automobiliams: pėsčiųjų lygis yra aukščiausias, dviračiams kiek žemesnis, automobiliams – žemiausias, – aiškina E. Liudvinovičius. – Visai kaip laipteliai. O kitose šalyse dviračių tako linijos tiesiog piešiamos: tai pigus, bet nesaugus būdas.“
Toliau seka kaina, kuri Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse perpus mažesnė nei išlaidos tradiciniam asfaltiniam dviračių takui. Vienas iš „startup'o“ įkūrėjų skaičiuoja, kad reikėtų 10 žmonių ir 100 kilometrų dviratininkų tako ruožas atsirastų per 3 mėnesius.
„Dėl medžiagos deramės su viena danų kompanija, kuri naudoja stiklo pluoštą, – aiškina jis. – Iš tokios medžiagos jau pastatyta daug tiltų, ji tokio paties storio kaip asfaltas, tačiau patvaresnė, nes yra atspari saulės spinduliams, druskai. Ji imituoja asfaltą, bet yra ir geresnė, ir pigesnė.“ E. Liudvinovičius sako, kad „Bikway“ idėja unikali: be mokyklinio projekto užuomazgų, gavę patentą idėjos sumanytojai sako duomenų bazėse nieko panašaus neradę. Artimiausiuose planuose rikiuojasi Didžiosios Britanijos ir Vokietijos rinkos, o ilgainiui eilė turėtų ateiti ir Vilniui, kai tik dviračių takas taps masiniu produktu, kurį galima pasiūlyti už konkurencingą kainą.
„Lietuvos rinkos tyrimų dar nedarėme, nelabai įsivaizduoju, kiek Lietuvoje kainuotų nutiesti kilometrą, – sako E. Liudvinovičius. – Būtų puiku pabandyti iškloti tokį dviračių taką: nereikėtų metams uždaryti gatvės, sukelti didžiulių spūsčių, jei paskui niekas tuo taku nesinaudotų.“
Jis prisipažįsta, kad inovatyvus dviračių takas – vos viena pradinė idėja. Pristačius ją rinkai pardavimas būtų perduotas profesionalams, o „startup'o“ komanda imtųsi sulankstomo šalmo, dviračių trasų tobulinimo, nenaudojamų geležinkelio bėgių modifikavimo ir kitų urbanistinių idėjų geresnio miesto plėtrai.
„Mes norime keisti miestus, – sako E. Liudvinovičius. – Norime kurti idėjas, kurias įgyvendinus miestai taptų geresni.“
Gabija Sabaliauskaitė
