Prieš keliolika metų žydai Vyriausybei pateikė apie 1600 objektų, kurie esą buvo nusavinti per Antrąjį pasaulinį karą, sąrašą. Vėliau šis sąrašas sutrumpėjo iki beveik 500 pastatų, o šiuo metu jame telikę tik 108 objektai. Žydai esą turi įrodymų, kad būtent šie pastatai iki sovietinės okupacijos priklausė žydų religinėms bendruomenėms. Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose ir kituose šalies miestuose buvęs žydų turtas gali būti vertas ne mažiau kaip 500 mln. litų. Teisingumo ministerija nežino, kada žydams bus pradėtas grąžinti nusavintas religinis turtas, nes Lietuvos žydų bendruomenėje trūksta vienybės.
Aistras kursto prieš kelerius metus įsteigtas Lietuvos žydų paveldo fondas, kuris siekia tapti vieninteliu žydų turto teisių perėmėju. Šią viešąją įstaigą 2005 m. įsteigė Lietuvos žydų bendruomenė, Pasaulio žydų restitucijos organizacija ir Lietuvos žydų religinė bendrija. "Nėra jokio nesutarimo tarp žydų, bet mes nesutinkame, kad religinį turtą arba kompensacijas už jį valdytų kažkoks fondas", - kalbėjo Kauno žydų religinės bendruomenės reikalų tvarkytojas Mauša Bairakas. Pasak jo, vadovaujantis Nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendruomenėms įstatymu, turtas gali būti sugrąžintas tik toms organizacijoms, kurios veikė iki 1940 m. liepos 21 d.
Kai kuriems Lietuvos žydams nepasitikėjimą kelia vienas fondo valdybos narių - Saulis Kaganas. Vadovavimo Niujorko bankui laikotarpiu S.Kaganas 33 kartus buvo apkaltintas tyčiniu netinkamu fondų ir kreditų skirstymu. Tiesa, jis buvo išteisintas.
S.Kaganą į Lietuvos žydų paveldo fondo valdybą pasiūlė įtraukti Pasaulio žydų restitucijos organizacijos vadovas Endriu Beikeris, kuris taip pat yra fondo valdybos narys. Savo ruožtu Lietuvos žydai apie S.Kaganą beveik nieko nežino ir daugelis jo nėra matę šalyje. Fondo valdybą sudaro šeši Lietuvoje ir šeši Izraelyje bei Amerikoje gyvenantys žydai.
M.Bairakas - ne vienintelis, kuris abejoja fondo veikla. Žinomas Lietuvos žydų bendruomenės veikėjas Arkadijus Vinokuras kritikuoja Lietuvos žydų bendruomenės vadovybę. "Ji savo sprendimus remia tipišku sovietinio žydelio kioskininko mentalitetu: "Čia mes tyliai, švogeriškai susitarsime - gal niekas nesužinos ir nepastebės, o pastebėję - patylės. Mes gi vienas kitam lojalūs žydai", - ironizavo A.Vinokuras. - Rezultatas toks, kad restitucija nepajudėjo iš vietos".
Teisingumo ministerijoje jau parengtas Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo projektas, remiantis kuriuo žydų turėto turto perėmėju būtų pripažintas Lietuvos žydų paveldo fondas. Jame siūloma nustatyti, kad išlikęs judėjų bendruomeninis turtas, perduotas fondui, ir kompensacijos už išlikusį žydų bendruomeninį turtą turi būti naudojami Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslais, išskyrus lėšas, kurios bus skiriamos holokausto aukoms.
