Irena ZUBRICKIENĖ
Daugiau nei mėnesį Marijampolės morge išlaikius avarijoje žuvusios ir neatpažintos moters kūną, nelaimėlę jau buvo ruošiamasi palaidoti valstybės lėšomis kaip nežinomą asmenį. Laimingo atsitiktinumo dėka laidotuvių išvakarėse buvo nustatyta, jog žuvusioji - Varėnos gyventoja Jolanta Franckevičienė (26 m.).
Nustatyti avarijoje žuvusios moters asmenybę Kalvarijos policijos komisariato pareigūnai stengėsi nuo sausio 16 dienos. Vėlyvą tos dienos vakarą Kauno - Marijampolės - Suvalkų kelyje, ties Naujienėlės kaimu (Kalvarijos savivaldybė), netikėtai susidūrė Lietuvos ir Lenkijos pasienio link važiavęs automobilis "VW Golf" ir priešinga kryptimi judėjęs krovininis automobilis "Scania". Įvykio vietą apžiūrėję ir su vilkiko vairuotoju pakalbėję pareigūnai spėjo, kad golfą vairavęs Sasnavos miestelio (Marijampolės savivaldybė) gyventojas Edas Burkšaitis (22 m.) automobilio kažkodėl nesuvaldė. Nuo galingo smūgio jis virto metalo laužo krūva. Jame buvusius dviejų žmonių kūnus ištraukė tik ugniagesių gelbėtojų komanda. Ir E. Burkšaitis, ir jo keleivė žuvo vietoje. Krovininę mašiną vairavęs druskininkietis Algis Šereika (40 m.) atsipirko tik išgąsčiu.
Žuvusios moters drabužiuose ir daiktuose pareigūnai neaptiko jokio jos asmenybę paliudijančio dokumento. E. Burkšaičio artimieji patikino, kad nelaimėlės jie nepažinojo. Netgi nenujautė, kur tą vėlyvą vakarą Edas galėjo važiuoti. Burkšaičių šeimą pažįstantys žmonės stebėjosi, kodėl giltinė taip dažnai pastaruoju metu sukiojasi aplink dorų sasnaviškių namus: prieš keletą metų mirė tris vaikus užauginusios šeimos tėvas, praėjusį gruodį teko palaidoti dėl ligos mirusią Edo beveik keturiasdešimtmetę seserį, o sausio viduryje žuvo ir Edas. Dabar vaikino motinai telikusi paguoda - vienintelė duktė.
Tirdami avarijos aplinkybes pareigūnai baiminosi, kad žuvusioji moteris galėjo būti užsienietė - už keliasdešimties kilometrų nuo įvykio vietos prasidedančios Lenkijos gyventoja. Tačiau siūlo galas, aptiktas prie Sasnavos miestelio esančios degalinės bare, nuogąstavimus atmetė. Apklausti užeigos darbuotojai paliudijo avarijos išvakarėse įsidėmėję bare apsilankiusią moterį, atvykusią kartu su krovininį automobilį, matyt, pakeliui vairavusiu užsieniečiu. Jie tikino, kad šioji kalbėjo lietuviškai ir, likusi viena, susipažino su į barą užsukusiu sasnaviškiu Edu. Manoma, kad nepažįstamoji paprašė vaikino pavėžėti pasienio link. Čia tyrimas, ketinant nustatyti žuvusiosios asmenybę, tuokart nutrūko. Skelbti nelaimėlės nuotrauką nebuvo prasmės, nes jos veidas per avariją buvo neatpažįstamai subjaurotas. Beliko vienintelė viltis - moters išorės ir drabužių detalus aprašymas. Kad ir kiek besistengė, visuose Lietuvos rajonuose Kalvarijos pareigūnai atsimušdavo tarsi į sieną - jų apibūdintos moters oficialiai niekas nebuvo pasigedęs.
Tuo metu nuo Marijampolės netolimame Varėnos mieste artimieji pasigedo dviejų mažamečių vaikų motinos Jolantos Franckevičienės. Moteris paskutiniąją senųjų metų dieną išėjo švęsti prie miesto eglutės ir nebegrįžo. Kadangi ji ir anksčiau "atitrūkdavo" nuo namų, artimieji Jolantos kantriai laukė parsirandančios. Pirmosiomis Naujųjų metų dienomis kažkas jiems minėjo Jolantą matęs Varėnoje, todėl kreiptis į policiją namiškiams atrodė nerimta. Tačiau vasario 11 dieną, per ilgai nesulaukus pasirodant pražuvėlės, vis dėlto buvo paskelbta J. Franckevičienės paieška. Tik tada ir pasistūmėjo į priekį dviejų komisariatų pareigūnų organizuotas darbas. Į Marijampolę atvykusios dvi Jolantos seserys atpažino varėniškių ieškotos, o kalvarijiečių neatpažintos ir jau ketintos palaidoti moters kūną. Kol kas nepavyko nustatyti, ką J. Franckevičienė galėjo veikti Marijampolės apylinkėse - nei giminių, nei draugų ji čia neturėjo. Išsituokusios moters aštuonerių ir ketverių metų vaikus, žuvus gimdytojai, prižiūri močiutė - Jūratės mama.
