Virginija GRIGALIŪNIENĖ
"...Išėjo gražus Žmogus. Mylintis vyras, tėvas, sūnus, brolis. Jo gyvenimas tekėjo šalia mūsų, spindėdamas energija ir optimizmu. Jis išėjo... Tačiau amžinai gyva liko jo neilgo, bet prasmingo gyvenimo brydė..."
(Iš nekrologo)
Išgirdę apie tragiškai pasibaigusią Gelgaudiškio (Šakių raj.) medžiotojų būrelio narių pirmąją sezono išvyką, po kurios, ardant ginklus, buvo sunkiai sužalotas ir per operaciją mirė Gelgaudiškio vidurinės mokyklos biologijos mokytojas Gintautas Murauskas (44 m.), buvo šokiruoti ne tik mokyklos pedagogai bei buvę mokiniai, bet ir visi kiti miestelio gyventojai. Mat Gintautas buvo ne tik kaip mylimiausias Gelgaudiškio vidurinės mokyklos mokytojas (tokį titulą eilę metų jam suteikdavo patys moksleiviai), kūrybingas ir reiklus, bet ir nepaprastai švelnios ir geros širdies auklėtojas, rajono biologijos mokytojų ratelio vadovas, prisiekęs sodininkas, kone kiekvienam gelgaudiškiui išgenėjęs sodą, biologas, nešykštėjęs naudingų patarimų, pamokymų...
Lemtis pasiglemžia geriausiuosius
- Laiko atgal neatsuksi, vyro ir vaikų tėvo nesusigrąžinsi, - be galo liūdnai kalbėjo netikėtai našle likusi Gintauto žmona Rita Murauskienė, mananti, jog, jei iškart po tragedijos jai apie tai būtų buvę pranešta, jei ji, kaip to prašė sužeistas vyras, būtų atsidūrusi šalia ir padėjusi jam iškęsti begalinį skausmą, morališkai jį palaikiusi, galbūt viskas būtų baigęsi laimingai.
Po vyro žūties, pasak Ritos Murauskienės, gyvenimas tarsi sustojo vietoje. Prarado prasmę. Nieko nesinori, niekas nedomina. Rita guodžia sūnus, vaikai guodžia motiną, tačiau visi jie puikiai suvokia, jog jau niekada nebus laimingi, negyvens taip, kaip gyveno su mylimu vyru ir tėčiu.
Rita Murauskienė pabrėžė nenorinti nieko teisti ir kaltinti, tačiau sakė niekada neatleisianti už melą. Moterį esą labai įskaudinę tai, jog iš pradžių buvo bandoma nuslėpti, kas iš tikrųjų atsitiko iš medžioklės sugrįžusių būrelio narių namelyje. Mat tik tada, kai greitoji vyrą jau buvo išvežusi į ligoninę, jai buvo pasakyta, neva Gintautas, neatsargiai elgdamasis su ginklu, koją persišovęs pats.
- Nemoku nupasakoti, koks jis buvo atsargus ir kaip to mokė mus visus, šalia esančiuosius, - prisiminė Rita Murauskienė. - Todėl tokia žinia tiesiog negalėjau patikėti...
Keista, bet pranešimas, neva Gintautas pats mirtinai susižalojo, buvo išplatintas ir policijos užregistruotų įvykių suvestinėse. Neaišku, ar tiesa būtų kada nors išplaukusi į paviršių, jei, dar būdamas gyvas, Gintautas jį tvarsčiusiai Šakių ligoninės medicinos seseriai nebūtų pasisakęs, kad jį netyčia pašovė medžioklės draugas, medžiotojų būrelio pirmininkas Kazimieras Morozas. Beje, šiam medžiotojui sausio pirmąją sueis 70 metų.
"Atsitiko labai bjauriai"
Paprašytas papasakoti, kas gi nutiko tą nelemtą šeštadienio pavakarę, buvęs Gelgaudiškio pagalbinės mokyklos direktorius, nūnai pensininkas K. Morozas, neslėpdamas susijaudinimo, tarė: "Atsitiko labai bjauriai..." Keturiasdešimt metų, girdi, Kazimieras nesiskiriąs su medžiokliniu šautuvu, ir niekada anksčiau nebuvo įvykę net menkiausio nesusipratimo dėl neatsargaus elgesio su mirtinai pavojingu ginklu.
Kodėl iš pradžių buvo bandoma nuslėpti tikrąsias tragedijos aplinkybes? Kodėl apie įvykusią nelaimę nebuvo pranešta, kaip to prašė Gintautas, jo žmonai, gyvenančiai vos už šimto metrų nuo medžiotojų namelio? Anot K. Morozo, tai buvo padaryta tikrai ne iš blogos valios. Paprasčiausiai, girdi, nemanyta, kad trauma tokia sudėtinga, ir nenorėta Ritos nervinti. Nuvažiavęs į ligoninę ir su Rita Murauskiene susidūręs akis į akį, K. Morozas taip pat nutylėjo tiesą, nes sakė nenorėjęs, kad Rita į jį "žvelgtų lyg į priešą". K. Morozas tvirtino žadėjęs viską atvirai papasakoti, kai Gintautas sustiprėsiąs...
Pasak K. Morozo, taip jau išėjo, kad jis, baigus medžioklę, pamiršo išimti šautuve likusį šovinį.
Kai visi grįžo į medžiotojų namelį ir ginklus pradėjo ardyti, K. Morozo rankose laikytas užtaisytas medžioklinis šautuvas staiga iššovė! Galybė šratų, išdraskydami raumenis ir sutrupindami kaulą, susmigo į šalimais buvusio, kaip tik tuo momentu žingsnį žengusio Gintauto Murausko kairiąją blauzdą. Iš žaizdos pliūptelėjo fontanai kraujo... Kolegos medžiotojai, profesionalūs gelbėtojai broliai Tautkevičiai (abu dirba gaisrinėje), kaip toliau pasakojo K. Morozas, Gintautui tuojau pat suteikė pirmąją pagalbą - virš gausiai kraujuojančios žaizdos užveržė žgutą, sužalotą koją įstatė į įtvarą. Buvo iškviesta greitoji.
Po keliolikos minučių į Gelgaudiškį atvykę medikai nukentėjėliui suleido nuskausminamųjų ir skubiai išvežė į ligoninę. Tuo metu niekas net neįtarė, kad toks sužalojimas gali baigtis mirtimi.
Nustačius, kad Gintautui Murauskui perkirstos kojos arterijos, į Šakių ligoninę buvo iškviestas Kauno medicinos universiteto klinikų budintis angiochirurgas (ligonį transportuoti į Kauną negalėjo, nes jis buvo trauminio šoko būsenos).
Kaip vėliau "Akistatai" patvirtins Šakių ligoninės gydytojas traumatologas Arūnas Tarnauskas, beje, tąvakar budėjęs ir ligoninės Priėmimo skyriuje, operacija buvo pradėta po valandos, net nelaukiant, kada atvyks kaunietis mikrochirurgas. Kai pastarasis atvyko, pažeistas kojos kaulas jau buvo sutvarkytas. Liko svarbiausias dalykas - "sulopyti" kraujagysles. Daugiau nei po trijų valandų, operacijai visai einant į pabaigą, Gintautą ištiko klinikinė mirtis. Širdį po pusvalandžio pavyko atgaivinti, tačiau kritusio kraujo spaudimo gydytojai taip ir nepajėgė pakelti.
Linkęs kaltinti medikus
- Mano nuomone, pirmoji pagalba Gintui buvo suteikta laiku ir kvalifikuota, - svarstė medžiotojų būrelio vadovas ir pagrindinis tragedijos kaltininkas K. Morozas.
Gal, girdi, ne viskas, kas įmanoma, buvo padaryta ligoninėje?
Tačiau gydytojas A. Tarnauskas sakė manąs kitaip. Anot jo, sužalotas vyriškis, kol jam uždėjo žgutą, stipriai nukraujavo. Negana to, gydytojo nuomone, medžiotojams reikėjo ne greitąją į už keliolikos kilometrų esantį Gelgaudiškį kviesti, o patiems kuo skubiau vežti nukentėjėlį į Šakius. To kažkodėl nebuvo padaryta.
Kita vertus, pasak gydytojo A. Tarnausko, tokia trauma, kokią patyrė Gintautas Murauskas, teoriškai nėra mirtina, jei laiku suteikiama reikiama pagalba. Gydytojas neatmetė tikimybės, jog Gintautą būtų pavykę išgelbėti, jei būtų priimtas sprendimas koją amputuoti. Tačiau šiais laikais, kai medicinos lygis toks aukštas, galūnės esą amputuojamos tik kritiniu atveju. Kas, girdi, galėjo pamanyti, kad bus tokia tragiška operacijos baigtis...
Gintauto Murausko mirties aplinkybėms ištirti Šakių ligoninėje sudaryta medikų komisija. Komisijai vadovauja vyr. gydytojo pavaduotoja Aldona Mažeikienė. Ši gydytoja užtikrino, jog per kruopštų ir atsakingą tyrimą bus atsakyta į visus kilusius klausimus, susijusius su Gintauto Murausko mirtimi.
Iškelta baudžiamoji byla
Dėl šios tragiškai pasibaigusios medžioklės rajono apylinkės prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla. Kol negauta galutinės teismo medicinos eksperto išvados (po histologinių tyrimų gali pasikeisti ir mirties priežastis) bei balistinės ir kitų ekspertizių atsakymai, prokuroras Linas Frančiakas nenorėjo spėlioti, į kurią pusę ateityje pakryps tyrimas. Kol kas, girdi, byla iškelta pagal LR BK 115 straipsnį (sunkus kūno sužalojimas dėl neatsargumo), tačiau neatmetama tikimybė, jog kaltinamasis straipsnis gali būti perkvalifikuotas į 109 straipsnių (tyčinis nužudymas dėl neatsargumo). Pasak prokuroro, bus aiškinamasi ir tai, ar, gelbėdami ligonio gyvybę, lemtingų klaidų nepadarė jį operavę medikai.
Tačiau kad ir kokios būtų šio tyrimo išvados, jos nė kiek nesumažins dėl tokios absurdiškos ir netikėtos Gintauto žūties liūdinčių artimųjų skausmo.
