Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Rugsėjo penktosios kelionė į Kauną, o konkrečiai - į Apygardos teismą, jurbarkietei Danutei Elžbietai Kiulkaitienei buvo nelengva. Pensinio amžiaus sulaukusi moteris su baime ir nerimu laukė šio teismo proceso, kuriame turėjo būti nagrinėjama jos 32 metų dukters Andželikos žudiko baudžiamoji byla. Tačiau teismo procesas buvo gana trumpas - Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaujama Jono Gaidukevičiaus, tą pačią dieną išnagrinėjo bylos medžiagą ir paskelbė nutartį. Buvo pripažinta, jog 29 metų Jurbarko gyventojas Mindaugas Mockaitis negali atsakyti už savo veiksmus, yra nepakaltinamas, nes padarė nusikaltimą sirgdamas sunkia psichine liga - paranoidine šizofrenija, kuria serga ir dabar. Šis vyriškis bus gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje griežtojo stebėjimo sąlygomis.
Bandė sudurti galą su galu
Iki pernykštės balandžio 11-osios Andželika Kiulkaitytė su mažamete dukrele gyveno pas savo motiną, įsikūrusią viename iš Kauno gatvės namų. Močiutė taip ir nesužinojo, kas yra anūkėlės tėvas. Jis niekad neaplankė mažylės, nerėmė jos materialiai. Apie jį nieko nepasakojo ir pati Andželika. Ji tiktai buvo sakiusi, jog šį žmogų nori išbraukti iš savo gyvenimo visam laikui. Andželika dirbo valytoja Jurbarko švietimo skyriuje - kitokio darbo jaunai moteriai susirasti nepavyko. Sudėję dukters nedidelį atlyginimą bei motinos pensiją, moterys turėjo pragyventi iš 500 litų per mėnesį. Tai buvo nedideli pinigai, jų nuolat stigo, todėl Andželika nevengdavo atsitiktinių darbų. Beravėdama vienos Sodų gatvėje gyvenančios jurbarkiečių šeimos daržus, jauna mama susipažino su jų sūnumi Mindaugu.
Draugo elgesys ima keistis
D. E. Kiulkaitienė pasakojo, jog iš pradžių šis jaunas vyrukas dukrai patiko - negirtavo, rodė išskirtinį dėmesį, buvo labai paslaugus. Esą Andželiką labai sužavėjo jo džentelmeniškos manieros - Mindaugas visada atidarydavo savo draugei automobilio dureles, rodė pagarbą, buvo tvarkingas, švarus. Vyrukas ėmė dažniau lankytis ir D. E. Kiulkaitienės namuose. Jis dažnai sakydavo, jog šis butas labai jaukus, čia tvyro ramybė, šiluma, meilė, kad motina ir dukra moka labai skaniai gaminti valgį, sugeba gražiai paruošti Kalėdų ar Velykų šventes. Mindaugas tokiais atvejais guosdavosi esąs nelaimingas, tvirtindavo panašios šilumos ar meilės nejaučiąs savo namuose. Gal todėl Danutę ne pribloškė, o tik gerokai nustebino dukros draugo pasakytos mintys, jog, jeigu jam reikėtų globoti savo tėvus, jis tai darytų tiktai už pinigus. Į moters klausimą, kodėl keliąs ranką prieš tėvą, Mindaugas atsakęs, jog šis vaikystėje jį taip pat mušė, todėl dabar esą reikia jam už tai atsilyginti. Toks jauno žmogaus požiūris ir elgesys kėlė nerimą. Kaip ir buvo galima numanyti, po kurio laiko situacija ėmė keistis. Keisčiausia tai, jog bloga nuojauta pradėjo smelktis ir į mažosios Emilijos širdelę. Kai tiktai mama išeidavo dirbti į Mindaugo tėvų daržus, mažylė imdavo verkti. Tuo stebėjosi ir pati Andželika - ji ne kartą klausė motinos, kodėl dukrelė taip jautriai reaguoja, nors lieka su ją prižiūrinčia močiute, negailinčia anūkėlei dėmesio.
Neišvengė persekiojimo
Laikui bėgant pradėjo nerimauti ir pati Andželika - jos draugo elgesys pasirodydavo gana keistas, išryškėjo agresija, egoizmas. Jauna moteris ne kartą jį sugaudavo meluojant, kol galiausiai sužinojo, jog jis mėgsta leisti laiką jaunų panelių draugijoje. Nors jiedu jau ruošėsi pradėti bendrą gyvenimą, Andželika ėmė abejoti, ar toks žmogus jai reikalingas. Priimti galutinį sprendimą padėjo vienas incidentas. Kartą atėjęs į Andželikos namus ir radęs ją su dukrele, Mindaugas pyktelėjo ir pasakęs, jog čia ateis tik tada, kai draugė bus viena, išėjo. D. E. Kiulkaitienės teigimu, būtent tada dukra skausmingai suprato, jog Mindaugas jos dukrelės niekad nemylės, todėl ir nusprendė nutraukti su juo visus santykius. Andželika buvo jauna, graži, todėl net neabejojo, jog jai pavyks surasti geresnį gyvenimo draugą. Deja, Mindaugas jos palikti nenorėjo - nuolat persekiojo, bandė įkalbėti grįžti pas jį. Tačiau tiek Andželikai, tiek jos motinai šis jaunas vyras jau buvo pradėjęs kelti baimę...
Buvusiai draugei - 20 dūrių peiliu
Pernykštę balandžio 11-ąją Andželika, Mindaugas ir dar daugiau žmonių vaišinosi pas kaimynystėje gyvenančią moterį Kristiną. Vėliau liudininkai pasakys tik tiek, jog vienu momentu Mindaugas čiupo į glėbį Andželiką ir išsinešė ją į lauką. Paskui pasigirdo klyksmas. Žiauriai subadyta jauna moteris buvo rasta prie M. Valančiaus gatvės 12-ojo namo ūkinių pastatų. Ji mirė vietoje. Vėliau teismo medicinos ekspertai ant mirusiosios kūno suskaičiavo ne mažiau kaip 20 peilio dūrių. Nors iš pradžių buvo manoma, jog šį nužudymą galima vertinti kaip itin žiaurų, tačiau vėliau ekspertai patvirtino, kad nukentėjėlė mirė greitai ir skausmą juto neilgai. Praėjus kelioms valandoms po šio žiauraus išpuolio M. Mockaitis pats prisistatė į policiją ir prisipažino nužudęs A. Kiulkaitytę.
Labiausiai rūpi našlaitėlės likimas
D. E. Kiulkaitienė pripažįsta labiausiai išgyvenanti dėl visiška našlaite tapusios anūkėlės ateities. Moteris stengėsi apsaugoti Emiliją nuo išgyvenimų. Jau iškart po tragiškos jos motinos mirties mažylės nė karto neatvedė prie mamos karsto, neleido dalyvauti laidotuvėse. Močiutė jai tiktai paaiškino, jog dabar jos mamytė yra danguje pas angeliukus, iš kur viską mato... Mažąją anūkę auginanti moteris yra vieniša - prieš kelerius metus mirė jos vyras, o sūnus gyvena atskirai. Danutei nėra lengva, tačiau skaudžiausia, kad jokios paramos moteris nesulaukė iš Mindaugo tėvų. Šie net neatėjo į Andželikos laidotuves, neatnešė nė gėlėlės, o kuomet D. E. Kiulkaitienė atsargiai paprašė pagelbėti statant dukrai paminklą - kaltininko motina atsisakė paremti pinigais, nors gyvena tikrai pasiturinčiai.
