Pirmieji prabudo airiai. Jie pasakė "ne" Lisabonos sutarčiai.
Pasirodo, pavyzdys užkrečiamas. Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis irgi nusprendė nepasirašyti tokios Europos sutarties. Ir nors Lenkijos parlamentas yra nubalsavęs už tą sutartį, tačiau ji be prezidento parašo yra niekas.
Kol kas Lisabonos sutartis įstrigo ir Vokietijoje. Šios šalies prezidentas Horstas Keleris irgi nusprendė nepasirašyti dokumento tol, kol Aukščiausiasis Teismas nepatvirtins, jog dokumentas neprieštarauja Konstitucijai.
Lietuvių niekas neklausė, ar jie pritaria Europos Konstitucijai, o šiai sužlugus - Lisabonos sutarčiai. Už eilinius lietuvius viską nusprendė Seimas, kuriam prie širdies Lisabonos susitarimai. Ir jam nė motais, ką galvoja bobutė Balbieriškyje, kiaulių šėrikas Krakėse ar dėstytojas Kaune. Seimūnams jų nuomonės (o tiksliau - balso) prireiks tik per rinkimus. Kitu laiku jiems į nepatinkančią nuomonę - nusispjauti. O Europos Sąjunga, ginanti tik kalinių ir gėjų teises, nepatinka tūkstančiams.
Beje, po airių "ne" ir patys Briuselio biurokratai pajuto, kad eina ne tuo keliu. Pasižiūrėkite į pastarųjų dienų darbotvarkę ir pamatysite, kad jau imta kalbėti ir apie dirbančiųjų, o ne tik apie visokių žydrųjų teises.
