Remigijus RAINYS
Rokiškio rajono apylinkės teismas leido 3 mėnesiams suimti žmonos nužudymu įtariamą Obelių miestelio gyventoją Algirdą Čeponką (49 m.).
Po įvykdyto nusikaltimo įtariamasis bandė nusižudyti ir tuo pačiu įnagiu dūrė sau į krūtinę. Tačiau kiaulėms pjauti skirtas smaigas pradūrė tik odą, paviršinius raumenis ir atsitrenkė į šonkaulį. Rokiškio ligoninėje gavęs medicinę pagalbą jau kitą dieną A. Čeponka buvo pajėgus vykti į teismą. Išklausęs teisėjo sprendimą dėl suėmimo, A. Čeponka išgabentas į Lukiškių tardymo izoliatorių ir bus toliau gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Vestuvių muzikantas
Šiemet Monikos (51 m.) ir Algirdo Čeponkų pora galėjo švęsti savo santuokos 30 metų jubiliejų, tačiau pastaraisiais metais darnos tarp tris sūnus ir dukrą išauginusių sutuoktinių nebebuvo. Nesantaikos užkratą į namus parnešė pats Algirdas, anksčiau ne tik Obeliuose garsėjęs kaip nepamainomas vestuvių muzikantas. Vyriškis akordeonu, klavišiniais instrumentais bei būgnais grojo įvairiose anuomet populiariose vestuvių muzikantų grupėse, todėl ne tik uždirbdavo nemažus pinigus, bet ir nuolat grįždavo gerokais privaišintas alkoholiniais gėrimais. Įkaušęs linksmuolis namuose vis dažniau kivirčydavosi su jo pomėgiais nepatenkinta žmona ir neretai savo viršenybę įrodinėdavo kumščiais.
Nors ilgainiui A. Čeponka į vestuves kviečiamas beveik nebebuvo, vis dar mušdavo būgną per įvairių kaimo kapelų pasirodymus, savo dainomis bei akordeonu linksmino privačių pobūvių svečius. Pagaliau vyriškiui teko prisiminti ir kadaise įgytą ne tokią romantišką specialybę - jis ėmė dirbti elektriku viename Rokiškio autoservise.
Kartu dirbęs Algirdo sūnus Raimondas tikina, kad pastaruoju metu tėvas nuolatos buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tokia būsena jau kenkė jo tiesioginiam darbui. Kelis kartus autoserviso klientai skundėsi nekokybiškai atliktu elektriko darbu ir net grasino sumušti meistrą. Tačiau automobilistų ketinimai taip ir liko tik ketinimais, o namuose kumščiais švaistėsi Algirdas. Obelių vaikų darželyje auklėtojos padėjėja dirbusi jo žmona Monika labai ilgai kentė girto vyro išpuolius ir nesiskundė nei kaimynams, nei teisėsaugininkams. Motina kartais pasiguosdavo jau suaugusiems ir atskirai gyvenantiems vaikams, tik jiems taip pat nesakė visos tiesos.
Šeimos teismas
Tik praėjusią žiemą, kai girtas Algirdas savo moterį žiauriai sumušė, suspardė ir bandė pasmaugti, Monika pagaliau sukvietė visas savo atžalas ir atvėrė jiems akis. Šeimos taryba buvo griežta: vaikai privertė mamą parašyti pareiškimą apie patirtą smurtą policijai, o tėvą tiesiog iškraustė iš kadaise Monikos motinos statyto dailaus mūrinuko Barkiškio gatvėje. Kadaise prie šio namo statybos nemažai prisidėjęs A. Čeponka Obeliuose turėjo nuosavą butą, kuriame laikinai apsistojo.
Vyriškis tarsi gailėjosi savo išpuolio ir nuolat prašė Monikos atleidimo. Ilgainiui moteris atlėgo ir iš teisėsaugininkų atsiėmė savo pareiškimą. M. Čeponkienė net leido vyrui vėl sugrįžti į namus, tačiau susirado advokatą ir pradėjo rūpintis skyrybomis. Apie tai sužinojęs A. Čeponka vėl pradėjo smarkiau girtauti, o būdamas neblaivus nuolat grasindavo žmonai tai susidorojimu, tai per teismus prisiteisti didžiąją dalį jos turto, nors Monika jau anksčiau jo naudai buvo atsisakiusi teisių į bendrą butą.
Grasinimai neliko vien žodžiais. Maždaug prieš mėnesį neblaivus A. Čeponka vėl sumušė Moniką ir... pažadėjo kitą kartą ją pribaigti. Šį kartą šeima buvo ryžtingesnė - Algirdas vėl buvo išprašytas į savo butą, o Monika paspartino skyrybų procesą.
Išsiskirti nebespėjo
Tačiau nutraukti santuokos M. Čeponkienė nebesuspėjo. Kai savaitgalį Raimondas kaip visuomet įkaušusį tėvą parvežė iš darbo į Obelius, šis atsisveikindamas lyg pažadėjo, lyg pagrasino: "Pamatysit, kas bus pirmadienį!" Tądien Raimondas tėvo žodžiams didesnio dėmesio neskyrė ir tik vėliau suprato, kad jau tada jis planavo žmogžudystę.
Kaip manoma, pirmadienio vidurdienį į žmonos namus Algirdas atėjo, kol ši dar buvo darbe. Po 13 valandos grįždama iš darbo Monika užsuko į bažnyčią, įsigijo kalėdaičių artėjančioms Kūčioms. Moteris kalėdaičių užnešė ir pasiligojusiai kaimynei, pažadėjusi vėliau užnešti grąžą, nes nenorėjo likti skolinga. Tačiau į namus sugrįžusią Moniką pasitiko vyras ginkluotas kiaulėms skersti skirtu smaigu, kuris šiuose kraštuose vadinamas "tesaku". Anot šeimynykščių, Algirdas nuo seno skersdavo ne tik savas kiaules, bet ir noriai talkindavo kaimynams, todėl "tesaką" valdė gan meistriškai. Savo pačiai vyriškis dūrė bene du kartus - į nugarą ir krūtinę... Pastarasis dūris buvo lemtingas, nes gerai išgąlasto durklo smaigalys pervėrė nelaimėlės širdį.
Paskui Algirdas mobiliuoju telefonu paskambino savo seseriai Gražinai ir pranešė jai, kad nužudė žmoną. Pradžioję moteris nenorėjo patikėti lyg ir įkaušusio brolio žodžiais, bandė jį išklausinėti smulkiau apie tai, kas įvyko, tačiau šis, prasitaręs, kad ir pats traukiasi iš gyvenimo, nutraukė ryšį. Tuomet Gražina skubiai paskambino vietos policijos įgaliotiniui ir pranešė jam apie galimą nelaimę. Pareigūnas, tuo metu lyg tyčia buvęs netoli Obelių, pakeliui pasiėmė moterį ir nuskubėjo į įvykio vietą. Kitu skambučiu Gražina įspėjo kartu su Raimondu dirbantį savo sūnų, tad į Obelius išskubėjo ir R. Čeponka.
Kraujais paplūdusį A. Čeponką įgaliotinis rado namo kieme. Atrodė, kad vyriškis susiruošęs kažkur išeiti, tačiau pritrūko jėgų. Sulaikomas jis nesipriešino, tačiau teko skubiai jam kviesti greitąją pagalbą. Kambaryje aptiktai M. Čeponkienei medikai padėti jau nebegalėjo - moteris buvo mirusi dar prieš atvykstant pagalbai.
Į namus skubiai parvažiavęs Raimondas tėvą pamatė atsirėmusį į namo kampą. Besivaipantis vyriškis buvo pasikėlęs viršutinius rūbus, o prie jo žaizdos triūsė medikai. Nors pradžioje atrodė, kad Algirdas susižeidė labai rimtai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad žudiko ranka sau dūrė ne taip stipriai ir taikliai, kaip aukai - smaigalys atsitrenkė į šonkaulį, tačiau jo neperkirto.
