Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Šiauliai ūžia: šio miesto gyventoją Aurimą Skerstoną (37 m.) už žmogžudystę su išskirtiniais sadistiniais elementais apylinkės teismas leido suimti trims mėnesiams. Šiaulietis įtariamas ne tik nugalabijęs žmogų, kaimyną Juozą Kilinską (69 m.), bet ir nurėžęs lavonui galvą. O paskui, įsimetęs ją į maišelį, šlaistęsis po miestą, užsukęs ir į turgavietę, šviežios mėsos skyrių... Galiausiai sugrįžęs namo ir sunkų krepšį iškratęs į dilgėlyną - čia pareigūnai ir aptikę nužudytojo galvą...
Dar dviem suimtojo sėbrams - už vagystes teistiems Arūnui Skupeikai (26 m.) ir Petrui Volskiui (48 m.) - gresia baudžiamoji atsakomybė už nepranešimą apie sunkų nusikaltimą.
Kaip jau rašėme, Juozo Kilinsko pirmieji pasigedo kaimynai. Jie ėmė nerimauti, kodėl vienas gyvenęs Juozas jau kelinta diena nesirodo kieme. Pamanę, kad uogauti ir grybauti mėgęs garbaus amžiaus šiaulietis galėjo pasiklysti miške, aplinkiniai paskambino į policiją. Dar šiai nespėjus atvykti į prapuolėlio namus, vienas drąsus vyras pasiėmė prožektorių ir pro langą pašvietė į Juozo kambarėlį. Išvydęs gulinčias kruvinas kojas, viską suprato...
J. Kilinskas jau seniai skundėsi aplinkiniams dėl tame pačiame medinuke, už sienos, gyvenančio kaimyno A. Skerstono įžūlumo. Anksčiau jau teistas, už įvykdytą plėšimą bei sunkų sveikatos sutrikdymą dar vieno teismo laukiąs A. Skerstonas mėgo triukšmingas išgertuves, savo butą seniai buvo pavertęs landyne, o į J. Kilinsko prašymus susitvarkyti nereaguodavo. Manoma, kad neapsikentęs senolis kaimynui pareiškė priekaištų dėl užsitęsusių išgertuvių, todėl tas įsižeidęs žmogų nugalabijo ir dar nupjovė galvą.
Galima tik spėlioti, kas A. Skerstoną pastūmėjo į sadistinį poelgį - nužudyti žmogų ir dar išniekinti lavoną. Nežinia, ar žudikas buvo girdėjęs ir apie pernai lapkritį įvykdytą analogišką nusikaltimą Kaune, kuomet darbo ieškojusi Danguolė D. tapo buvusio prekybos centro mėsininko auka. Kaip buvo plačiai rašyta, pirmiausia prie pat Neries upės Vilijampolėje buvo rasta šios merginos galva, nustatyta nužudytosios asmenybė, išaiškinta, kas tai padarė, ir tik sulaikius įtariamąjį bei šiam parodžius vietą iškastas nukentėjėlės kūnas... Kaip ir buvo galima tikėtis, šią baudžiamąją bylą tiriantys pareigūnai "skerdiką" Ričardą Ivanovą išsiuntė į psichiatrijos ligoninę ištirti, ar jis esąs pakaltinamas. Psichiatrai nustatė, kad merginą nužudęs ir jai galvą nurėžęs vyras - pakaltinamas. Iš Jonavos rajono kilęs, o iki suėmimo nuomojamame bute Vilijampolėje su sugyventine ir neseniai gimusiu kūdikiu gyvenęs R. Ivanovas bus teisiamas. Jį sulaikiusiems pareigūnams iš karto nekilo abejonių, kad vyras turi būti teisiamas.
- Nereikėtų net kelti klausimo apie galimą tokio asmens pripažinimą nepakaltinamu ir jo išsiuntimą priverstiniam gydymui, - nusistebėjo garsus psichologas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis pasiteiravus, ar nemanąs, kad išskirtiniu sadizmu paženklintus nusikaltimus gali padaryti tik psichiškai nesveiki, tai yra nepakaltinami asmenys. - Tokį pilietį reikia teisti už padarytą nusikaltimą, o ne gydyti! Juk turbūt nė vienam iš mūsų nekyla klausimas, ar reikėtų gydyti vagį, kyšininką, sukčių...
Psichologo įsitikinimu, nepakaltinamaisiais gali būti pripažįstami nebent tie žudikai ar kitokius nusikaltimus įvykdę asmenys, kurie tikrai nesuprato, ką daro. Pavyzdžiui, anot G. Navaičio, pjaudamas lavonui galvą, žudikas manė, kad jis - medikas ir tokiu savo veiksmu atlieka tam tikrą medicininę operaciją; nusikaltimo darymo metu toks asmuo nesuprato kas esąs, sakysime, buvo įsitikinęs, kad jis - koks Napoleonas ar Vytautas Didysis; nesuvokė laiko - manė, jog dabar - XV ar XXV amžius... Va tokie žmonės, kurie nesiorientuoja savyje, vietoje ir laike, psichologo žodžiais, tikrai gali nesuvokti, ką baisaus nukrėtė. O visi kiti turi būti be jokių svarstymų baudžiami už padarytą nusikaltimą pagal šiuo metu galiojančius įstatymus.
Psichologo G. Navaičio įsitikinimu, nužudyti žmogų, o po to lavoną supjaustyti dalimis gali arba profesionalus samdomas žudikas (tas, kuris pasiryžęs padaryti bet ką, kad tik kuo patikimesnėje vietoje paslėptų ar apskritai sunaikintų visus nusikaltimo įkalčius), arba iškreiptos, sutrikusios psichikos ligonis. Tačiau tai esą jokiu būdu nesietina su taip pasielgusių asmenų nepakaltinamumu. Mat net ir iškreiptos, sutrikusios psichikos žmonės yra pakaltinami ir privalo atsakyti už savo veiksmus, poelgius.
O kaip gerbiamas psichologas komentuotų tokiais atvejais pasireiškiantį ypatingą nusikaltėlių žiaurumą - ne tik nužudoma, bet ir išmėsinėjama, kūnas supjaustomas į gabalus?
Anot G. Navaičio, nėra sunkesnio nusikaltimo, siaubingesnio veiksmo už žmogžudystę, kaip nėra švelnesnių ir žiauresnių žmogžudysčių. Taip žmogžudystes sugrupuoti esą jokiu būdu nederėtų. O tai, kad po nužudymo lavonui buvo nupjauta galva ar kitos kūno dalys, esą neturėtų būti traktuojama kaip žiauresnė nei bet kuri kita žmogžudystė. Psichologas dar kartą pabrėžė: visos žmogžudystės yra vienodai baisus, vienodai žiaurus nusikaltimas, o po nužudymo veiksmo sekę bet kokie kiti veiksmai yra kur kas mažiau svarbūs, todėl jų net nereikėtų išskirti, detaliau aptarinėti.
"Mėsininkų" daugėja
Kad žmogžudysčių, vėliau išniekinant lavoną daugėja, ir kad tokie nusikaltėliai pripažįstami esantys pakaltinami, todėl sėda į teisiamųjų suolą, rodo ne vienas pastarųjų metų pavyzdys.
Štai ne per seniausiai buvo teisiamas Vilniaus rajono gyventojas, kuriam buvo pareikšti įtarimai dėl sesers tyčinio nužudymo ir jos lavono išniekinimo. Pasirodo, išėjęs su seserimi grybauti, prieš tai kelias dienas be perstojo girtavęs pilietis su seserimi miške susiginčijo dėl mirusios motinos palikto turto pasidalijimo ir turėtuoju peiliuku dūrė giminaitei į pilvą. Kai krauju paplūdusi moteris ėmė rėkti iš skausmo, žiauruolis ją batų raišteliu pasmaugė, o paskui nupjovė krūtis, supjaustė galvą, peiliu sudarkė lytinius organus. Tik sugrįžęs namo sadistas atsikvošėjo - pats paskambino į policiją ir papasakojo, ką padaręs.
Tyrėjai jam, žinoma, skyrė teismo psichiatrinę ekspertizę. Specialistai nustatė, kad seseržudys yra psichiškai sveikas (diagnozuota tik asmenybės patologija) ir privalo atsakyti už savo veiksmus. Teismas šiam vyriškiui skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Dar kiek anksčiau dešimčia metų nelaisvės buvo nuteistas ir Jonavos miesto gyventojas. Jo įvykdytas nusikaltimas - ypač sukrečiantis. Susipykęs su žmona, jonaviškis ją nužudė, o paskui, siekdamas paslėpti lavoną, supjaustė jį į gabalus, mėsą atskyrė nuo kaulų... Nakties metu kaulus užkasė netoli Neries, o mėsą slapčia sumalė mėsmale ir, suvertęs į klozetą, nuleido vandenį! Beje, pastaruosius veiksmus tėvas atliko matant mažametei dukrelei! Maža to, iškrypėlis vaiką vertė ateiti į pagalbą - jis malė, o dukrai liepė padavinėti mėsos gabalus!
Tyrimą atliekantys pareigūnai šiam iškrypėliui irgi skyrė teismo psichiatrinę ekspertizę ir taip pat sulaukė neigiamo atsakymo (kad sunkiu nusikaltimu įtariamas pilietis neserga jokia psichikos liga).
Psichologo G. Navaičio žodžiais, tai, kad su žmona buvo susidorota būtent tokiu būdu ir kad įkalčiai naikinti vaiko akivaizdoje, esą tik įrodo visišką žudiko nesiskaitymą su aplinkiniais, net su savo šeimos nariais bei, žinoma, patvirtina, jog šis vyras turėjo rimtų psichikos sutrikimų. Psichologas ir vėl pabrėžė, jog tokie sutrikimai niekuo nesusiję su nepakaltinamumu.
Teismo laukia ir "skerdikai" iš Prienų rajono, Giniūnų kaimo. Tai ūkininkai sutuoktiniai Ramutė (43 m.) ir Alvydas (52 m.) Paulauskai bei pas juos dirbęs samdinys Renatas Bartasevičius (30 m.). Visi jie įtariami pernai birželį sudoroję pagalbinį ūkio darbininką: jį įtarę vagyste, todėl negailestingai sumušę; kai supratę, jog padaugino (vyriškis nuo sužalojimų mirė), slėpdami įkalčius, kūną supjaustę į gabalus (nurėžę galvą ir rankas) ir atskirose duobėse užkasę netoli sodybos...
Išniekinami ir brangiausių žmonių lavonai
Motinžudysčių ar tėvažudysčių Lietuvoje užregistruojama ne taip retai, tačiau kad buvusio artimiausio žmogaus lavonas būtų dar ir išniekintas jį supjaustant dalimis - išskirtinis, gluminantis įvykis. Tokiais atvejais teismo psichiatrai dažniausiai prieina prie išvados, jog tiriamasis asmuo nesuvokė, ką daro, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas...
Prieš kurį laiką toks įvykis buvo užregistruotas Kaune. Neryje laimikio dairęsi žvejai pastebėjo ant seklumos užplaukusį gražiai įpakuotą, viela perrištą ryšulį. Susidomėję vyrai tą ryšulį ištraukė į krantą, atsuko vielą, išvyniojo ir... pašiurpo iš siaubo. Tame ryšulyje gulėjo moters galva! Kaktoje dar matėsi nesenos kruvinos kirstinės žaizdos! Žvejai gerai apsidairė ir netoliese išvydo dar vieną panašų ryšulį. Jame, kaip netrukus paaiškėjo, buvo supakuotos žmogaus žarnos... Kiek tolėliau srovė buvo nunešusi dar tris tokius nešulius - ten buvo paslėptos kitos žmogaus kūno dalys (krūtinė, liemuo, sėdmenys, kojos). Kriminalistai kibo į darbą ir netrukus nustatė, kad taip motiną suketvirčiavo sūnus. Jis gyveno netoli upės, daugiaaukštyje. Vėliau kaimynai baisėdamiesi tvirtino girdėdavę, kad sūnus su motina nuolat bardavosi...
Vienoje valdiškoje įstaigoje dirbęs ir jokiais elgesio sutrikimais aplinkinių iki tol nenustebinęs motinžudys buvo nukreiptas į psichiatrijos ligoninę atlikti ekspertizę. Ekspertai psichiatrai netrukus pateikė išvadą, kad vyriškis serga psichikos liga, todėl motiną nužudydamas ir sukapodamas į gabalus, o vėliau visas kūno dalis paslėpdamas nesuprato savo veiksmų. Ne, niekas nesiruošia ginčytis su autoritetingais savo srities profesionalais! Nors, tiesą sakant, keista, kaip žmogus negalėjo suvokti savo veiksmų, jei po motinos nužudymo slėpė įkalčius juos bandydamas nuskandinti, o keliems bendradarbiams prasitarė tuoj būsiąs suimtas...
Nepakaltinamu buvo pripažintas ir trisdešimtmetis vilnietis, motiną nudūręs peiliu, o paskui jos kūną sukapojęs dalimis ir sumetęs į Nerį... Ši žmogžudystė irgi išaiškėjo žvejų dėka: vyrai pastebėjo srovės nešamą moters liemenį be galvos ir galūnių... Maždaug per mėnesį įvairiose Neries baseino vietose pareigūnai surado ir kitas kūno dalis. Prireikė nemažai laiko, kol buvo nustatyta, kad tai šešiasdešimtmetės vilnietės palaikai. Motiną nužudęs ir lavoną išniekinęs sūnus iškart po nusikaltimo buvo kreipęsis į policiją pranešdamas, kad mama su nepažįstamu vyriškiu komerciniais reikalais (neva turėdama tikslą parduoti daug pėdkelnių) išvyko į Ukrainą ir pradingo. Kai kriminalistai ėmė aiškintis, ar vilnietis sako tiesą, sužinojo, kad prapuolėlė niekada nesivertė jokia komercija, neprasidėdavo su jokiais vyrais, apskritai buvo vienišė, nelinkusi su niekuo bendrauti... Ilgai mėtęs pėdas motinžudys buvo priremtas nenuginčijamų įrodymų ir parašė nuoširdų prisipažinimą. Jame žudikas nuosekliai išdėstė, kada ir kaip viską padarė... Tai kaip po viso to galima tvirtinti, kad darydamas nusikaltimą jis nesuvokė savo veiksmų?!
Psichoterapeuto pagalba - pavėluota
Vis dėlto nesinori tikėti, jog "skerdikų", "mėsininkų" ir panašias pravardes turintiems nusikaltėliams nereikalingas joks gydymas, jokia psichologo ar psichiatro konsultacija.
- Iki nusikalstamos veikos padarymo - sutinku - psichologo ar psichoterapeuto konsultacija tokiam asmeniui gal ir būtų buvusi naudinga, - paaiškino psichologas Gediminas Navaitis. - Tačiau po nusikaltimo padarymo - jau kartojuosi - reikia spręsti vienintelį klausimą - kaip greičiau tokiam nusikaltėliui paskirti pelnytą bausmę.
Atsisakiusi prisistatyti Žiegždrių psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė telefonu irgi patvirtino, jog ką tik aprašytuosius nusikaltimus įvykdantys asmenys visi be išimties turi rimtą asmenybės patologiją. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tokia patologija yra "žalia šviesa" į nepakaltinamumą.
O kokie veiksniai stumia į asmenybės patologiją, kas turi įtakos vadinamųjų ribinių psichikos būsenų išsivystymui, susiformavimui? Psichiatrės nuomone, tai susiję ne su kuriuo nors vienu, o su daugeliu veiksnių, visų pirma - genetiniais (paveldimumo) faktoriais, socialine aplinka, kurioje tas asmuo gyveno, su vaikystėje ar vėlesniame amžiaus tarpsnyje patirtais skaudžiais išgyvenimais, dvasiniais sukrėtimais, taip pat ir su žalingais įpročiais - alkoholizmu, narkomanija ir panašiai.
