Sigitas STASAITIS
Kai po dešimties parų policija sučiupo pernai be žinios dingusio šiauliečio verslininko Vytauto Banio žudikus, ūžė visas miestas. Žmonėms buvo sunku patikėti, kad du ką tik pilnametystės sulaukę jaunuoliai žmogų nužudė jo buto sandėliuke, kad galėtų pagrobti piniginę ir prieš panas pasipuikuoti svetima mašina. Retas atvejis - teismas kraugeriams skyrė griežtesnes bausmes, nei prašė prokuroras.
V. Banys, AB "Šiaulių energetikos statyba" direktorius, dingo įtemptos darbo dienos rytą. Pernai kovo 18-ąją, apie pusę dešimtos ryto, kažkas paskambino direktoriui į jo mobiliojo ryšio telefoną. Sekretorei burbtelėjęs grįšiąs po dešimties minučių, V. Banys sėdo į įmonės vardu registruotą 12 metų senumo automobilį "Audi 100" ir išvažiavęs prasmego lyg skradžiai žemėn.
Tą rytą direktorius darbe turėjo spręsti svarbius reikalus. Gerą pusvalandį nesulaukę grįžtančio įmonės vadovo, bendradarbiai jo ėmė ieškoti telefonu. Apie 11 valandą viršininko mobiliojo ryšio telefonu niekas neatsiliepė, dar po kiek laiko telefonas jau buvo išjungtas.
V. Banys buvo itin šeimyniškas žmogus, nepranešęs žmonai nebuvo niekada dingęs net vienam vakarui, tad nesulaukusi vyro dvi paras, kovo 20-ąją žmona paradusiomis nuo nemigos akimis kreipėsi į policiją.
Pradėti pražuvėlio paiešką pagal vienintelį paslaptingą telefono skambutį pareigūnams buvo itin sunku. V. Banys gyveno tyliai ir ramiai. Negirtavo, "negastroliavo", nebuvo įsivėlęs į jokias aferas ar turtinius kivirčus. Patikrinę V. Banio mobiliojo ryšio telefono skambučių išklotinę kriminalistai nustatė, kad paskutinį rytą darbe Vytautas niekam neskambino, o jam - tik jaunuoliai iš nuomojamo buto.
Anksčiau V. Banys su šeima gyveno Tilžės gatvės 67-uoju numeriu pažymėtame penkiaaukštyje, trijų kambarių bute. Pasistatęs nuosavą namą V. Banys buto nepardavė, jį išnuomojo trims studentams. Nė vienas jų į policijos akiratį nebuvo pakliuvęs, tad kriminalistai iš pradžių jų neįtarinėjo. Senasis V. Banio butas - visai netoli darbovietės. Užėję pareigūnai pasiteiravo jaunuolių, tačiau jie tvirtino apie pražuvėlį nieko nežiną.
Dienos bėgo, iš policijos nesulaukusi jokių žinių, V. Banio žmona kreipėsi į ekstrasensą. Šis pasakojo "jaučiąs" pražuvėlio kūną užkastą pamiškėje, tačiau nieko konkretaus pasakyti negalėjo.
Kriminalistai žmogaus ieškojo praktiškesniais metodais. Kadangi absoliučiai nebuvo už ko užsikabinti, tyrėjai dar kartą pasidomėjo studentais nuomininkais. Nuodugnesnės žinios seklius privertė sunerimti.
Maždaug prieš metus V. Banio butą išsinuomojo į Šiaulius iš rajono mokytis atvykę moksleiviai Tomas Mikalauskas, Gediminas Šopis ir Aivaras Meižys. Du iš jų mokėsi biuro komersanto, Tomas - elektronikos specialybės. V. Banio bute trijulė dažną savaitgalį naktimis taip triukšmingai girtaudavo, jog kaimynai yra ne kartą tildę ir kvietę policiją. Nuomininkai neretai atsiveždavo merginų - žmonės per sieną girdėdavo jų raudas ir cypimą. Jaunuoliai galop taip suįžūlėjo, jog pernai po Naujųjų metų laiptinėje pakabino skelbimą (beje, su labai daug klaidų) perspėdami, jog švęsią gimtadienį ir patriukšmausią.
Dėl netvarkos bute V. Baniui ne kartą skundėsi namo gyventojai. Vytautas atsiprašydavo už triukšmadarius ir siūlydavo pakentėti - jauni vyrukai, girdi, nori pasilinksminti. Jis visada gailėjo neturtingų moksleivių, už butą iš jų teėmė po 50 litų nuompinigių, prireikus palaukdavo užmokesčio.
Kriminalistai išaiškino, jog pas trijulę užsukdavo ir niekur nesimokantis bei nedirbantis Deividas Raugalas. Sulaukęs pilnametystės Deividas jau buvo du kartus teistas administraciniu areštu už smulkias vagystes.
Dar kartą užsukę apžiūrėti nuomojamo buto, kriminalistai nusileido į penkiaaukščio rūsį, kur laukė netikėtas siurprizas - V. Banio lavonas tysojo kraujo klane sandėliuke.
Nuomininkai ir D. Raugalas buvo nedelsiant sulaikyti ir tardomi. Tada išaiškėjo, jog žmogų susimokę nužudė A. Mikalauskas su D. Raugalu, o G. Šopis su A. Meižiu apie tai nieko nežinojo, tad buvo paleisti.
Išsisukinėti žudikams nebuvo jokios prasmės, nes V. Banio mašina rasta paslėpta Bridų (Šiaulių r.) apleistose arklidėse, o pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas gulėjo įkeistas lombarde.
Kartą pas A. Mikalauską užsukęs D. Raugalas pasiūlė V. Banį nužudyti, pagrobti jo mašiną ir piniginę. Aivaras pritarė. Sąmokslininkai sukūrė planą - paskambinę buto savininkui jie pareiškė norį pasidėti daiktus buto sandėliuke. V. Banys atsakė, jog pamestas sandėliuko raktas. Buvo sutarta, kad kovo 18-ąją atvykęs V.Banys nuomininkams parodys sandėliuko duris, o jie metalo pjūkleliu nupjausią užraktą ir pasikabinsią savo spyną. Žmogžudystės išvakarėse D. Raugalas pas A. Mikalauską atsinešė spyną, metalo pjūklelį bei žudymo įrankį - medinę stalo koją metaliniu galu. Tądien jis liko pas Aivarą nakvoti.
Rytą A. Mikalauskas V. Baniui skambino net du kartus ir ragino greičiau atvažiuoti. Nieko neįtariantis buto savininkas atvyko ir kartu su Deividu bei Aivaru nusileido į rūsį. Ranka parodęs savo sandėliuko duris, žmogus apsigręžė norėdamas išeiti, tačiau pajuto stiprų smūgį į galvą stalo koja. Po to D. Raugalas vyrą daužė pagaliu, o A. Mikalauskas stovėjo užtvėręs kelią, kad auka nepabėgtų. Kai mušamasis nugriuvo, Aivaras jam ant kaklo užveržė iš kelnių diržo padarytą kilpą, kurią sėbro padedamas pririšo prie sandėliuko lentynos. Pribaigę žmogų, kraugeriai iškraustė jo kišenes, pavogė piniginę su 250 litų bei dokumentais ir raktus.
Grįžęs į butą Aivaras kitus buto nuomininkus, kad jie nieko nepamatytų, išsivedė į miestą, o D. Raugalas pabandė nuvairuoti automobilį. Žudikas kiek sutriko pamatęs, jog mašina neužsiveda - jis nežinojo, kur įrengtas slaptas jungiklis. Tada Deividas išsikvietė taksi ir pasiprašė nutempiamas į autodirbtuves, kur giminaitis autoelektrikas mašiną užvedė.
Aivaras su Deividu lyg paskutiniai mulkiai neatsispyrė pagundai pasipuikuoti pagrobtąja mašina - buvo nuvažiavę tiek į D. Raugalo gimtąjį Vinkšnėnų kaimą, tiek į Bridus, kur gyvena A. Mikalauskas. Negana to, žudikai dar pavežė nereikalingus liudytojus - pažįstamas merginas Gintarę Ruseckytę ir Juliją Mitrijevą. Pastarąją D. Raugalas pakvietė kartu važiuoti pas giminaitį į Kėdainių rajoną parduoti neva jo naujosios mašinos.
Važiuodamas į Kėdainius, D. Raugalas viršijo leistiną greitį ir buvo sustabdytas policininkų. Kadangi jis turėjo pagrobęs mašinos dokumentus, o V. Banys dar nebuvo ieškomas, žmogžudžiui pavyko susitarti su pareigūnais ir tęsti kelionę toliau.
Kėdainių rajono kaime D. Raugalas suprato, kad automobilio negali parduoti - vien pagrobto techninio paso neužtenka, reikia paties savininko. Tuomet banditėliai sugrįžo namo ir automobilį paslėpė apleistose arklidėse Briduose. Kiek vėliau nusukęs mašinos ratus, D. Raugalas juos pardavė pažįstamam komersantui už 300 litų. Dar keliasdešimt litų kraugeriai gavo už lombardan nuneštą telefoną - štai visa nauda iš šiurpios žmogžudystės. Paslėpti lavoną mulkiai taip ir nesusiprato, nors laiko turėjo į valias.
"Akistatai" labai rūpi ne tik šio itin žiauraus ir beprasmiško nusikaltimo detalės, bet ir priežastis - kodėl du ką tik pilnametystės sulaukę skirtingo būdo bei intelekto vaikinai ryžosi tokiam žiauriam ir stebėtinai kvailam žingsniui.
Abu jie užaugę problemiškose šeimose. D. Raugalo tėvas serga alkoholizmu. Mokykloje Deividas didžiuodavosi, kad tėvas jį buvo nusivedęs kartu girtauti į barą. Vaikinas mokėsi silpnai, išstenėjo vos 9 klases. Per pamokas būdavo tylus, tačiau pedagogams nematant krėtė eibes. Deividas užaugo tingus, tačiau gana apsukrus ir akiplėša, linkęs vogti bei meluoti. Žudyti verslininką jis galėjo ryžtis iš kvailumo, nesugebėjimo logiškai giliau mąstyti bei protingai planuoti.
A. Mikalauską užaugino padorūs žmonės - motina su patėviu. Aivaras mokėsi vidutiniškai, tačiau mokykloje būdavo tylus ir lėtas, jam nuolat kliūdavo į kailį nuo bendraamžių.
Pastaruoju metu A. Mikalauskas dirbo UAB "Šiaulių tauro televizoriai" sandėlininku. Manoma, kad draugaudamas su fiziškai stipresniu ir kvailesniu Deividu, Aivaras pasidavė pastarojo įtakon, galbūt žudydamas išliejo pasąmonėje susikaupusį neįsisąmonintą pyktį dėl vaikystės skriaudų.
Psichologai yra atlikę eksperimentą su dviem beždžionėmis viename narve. Pasirodo, bukagalvė akiplėša šimpanzė ilgainiui visada atbukina inteligentiškos beždžionės intelektą, pastaroji tampa tikra kretinė, įgyti sąlyginiai refleksai nuslopsta.
Šiaulių apygardos teismo kolegija R. Raugalą su A. Mikalausku nuteisė kalėti po 17 metų. Iš žudikų našlei priteista 9 034 litai laidotuvių išlaidų bei 200 000 litų moralinės žalos. Šios sumos simbolinės - kraugeriai neturi ir neturės kuo atsilyginti. Aivaro akinukų stikluose sužvilgo šykšti ašara, išvedamas Deividas žvelgė buku žvilgsniu.
S. Stasaičio nuotr.
Verslininkas padarė gerą moksleiviams, užtarė juos prieš kaimynus. Atsidėkodamas vienas jų su draugu žmogų nužudė.
(BanysV.jpg);
Po žmogžudystės vaikinai tikėjosi parduoti verslininko mašiną, tačiau nepalvojo, jog pritrūks dokumentų.
(Banio-1; -2.jpg);
Nesurastas sandėliuke V. Banys pragulėjo beveik 10 parų. Kraujo dėmė prie slenksčio primena tragediją.
(Banio-3.jpg);
Teisme D. Raugalas su A. Mikalausku kaltę pripažino ir bandė atsiprašyti našlės, kuri žudikus prakeikė
(Raugalas+M)
