Danielė BAUKUTĖ
Vilniečiui Jaroslavui Vasilevskiui dar tik devyniolika metų, tačiau į teisiamųjų suolą jis sėda jau penktą kartą. Dar nepilnametis šis simpatiškas jaunuolis buvo keturis kartus teisiamas už vagystes. Teisėjai vaikino gailėdavosi ir skirdavo simbolines bausmes - paskutinį kartą, pritaikius amnestiją, iš nepilnamečių kolonijos J. Vasilevskis buvo paleistas anksčiau laiko. Deja, nepasimokė. Šįkart Vilniaus apygardos teismo teisėja Alvyra Ona Kvaraciejūtė už tyčinę žmogžudystę ir svetimų dokumentų grobimą jam atseikėjo kaip dera - skyrė 12 metų laisvės atėmimo ir nusprendė konfiskuoti pusę turto. Bausmę J. Vasilevskis turės atlikti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Patenkintas ir civilinis ieškinys - 4 363 litai valstybinei ligonių kasai bei 750 litų Mokesčių inspekcijai.
Suspardė skolininką
Šių metų sausio 6-osios vakarą J. Vasilevskis su draugu Viktoru Cesiuliu traukė Pramonės gatve. Kaip jis pats tvirtina, ėjo apsipirkti. Pakeliui, pamatęs grupelę pažįstamų vaikinų, V. Cesiulis pabėgo, nes buvo jiems skolingas. Jaroslavas kelionę tęsė vienas. Prie upės jis pasivijo Viačeslavą Faleičiką (53 m.) ir priminė jam jo skolas (kadaise bare J. Vasilevskis vyrui buvo nupirkęs cigarečių ir alaus, todėl tikėjosi atgauti už vaišes bent 10 litų). Tačiau V. Faleičikas apie skolą nenorėjo nė girdėti.
- Nervai neišlaikė, trenkiau jam į žandikaulį, - sakė J. Vasilevskis. - Kai V. Faleičikas parkrito, norėjau eiti, ką čia prasidėsi su seniu, tačiau sužvangėjo centai. Nusprendžiau pasiimti bent juos. Pasilenkęs pamačiau, kad iš vyro kišenės iškritę raktai, vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos pažymėjimas, techninės apžiūros talonas. Paėmiau, maniau, ateis pasiimti, skolą atiduos.
Tačiau tuo metu V. Faleičikas pakilo ir griebė jaunuolį už krūtinės. Atstūmęs jį, J. Vasilevskis tris kartus spyrė vyrui į galvą ir palikęs gulintį patraukė į barą pasigirti savo "žygdarbiu" ir grobiu - vos 3 litais ir 80 centų.
G. Faleičik tik sausio 8-ąją sužinojo, kad jos vyras sumuštas ir guli ligoninės Reanimacijos skyriuje. Sausio 10-ąją žmogus mirė.
Prašė atleidimo
Nedažnai teisme išgirsi tokį graudinantį paskutinįjį žodį, kokį sakė J. Vasilevskis. Pradėjęs nuo to, koks būtų pasaulis, jei jame neegzistuotų žodis "atleidimas", teisiamasis bandė sugraudinti proceso dalyvius kalbėdamas, jog jis jau žino, kad atskirtas nuo žmonijos netaps tikru žmogumi, kad ilgi kalėjimo metai jį dar labiau sugadins ir t. t.
- Duokite man dar vieną šansą, negadinkite mano jauno gyvenimo, - prašė J. Vasilevskis, matyt, tikėdamasis, kad kaltinimai jam bus perkvalifikuoti į nužudymą dėl neatsargumo. - Tačiau gražūs žodžiai nebepadėjo.
Šį nuosprendį J. Vasilevskis žada apskųsti Apeliaciniam Teismui, bet ir tai dar ne pabaiga. Birželio 12-ąją jaunuolio laukia dar vienas, jau šeštas, teismas - Vilniaus 4-osios apylinkės teisme J. Vasilevskis bus teisiamas už vagystes iš butų.
