Stasys VARNECKAS
Veterinaro Tado pusbrolis Benas iš sostinės parsivežė "žibintą". Kairioji jo akis švietė skaisčiu, šviežiu raudoniu, kuris netrukus turėjo pamėlynuoti, po savaitės - pagelsti, o dar po antros trečios - ir pabalti. Buvo aišku, kad vaikinas gavo į akį.
- Kas gi tave taip išgražino? - ėmė teirautis veterinaras Tadas, nes labai mylėjo savo pusbrolį. - Tu juk nesi didelis peštukas.
- Et! - numojo ranka Benas. - Kad nors būtų už ką... Už sumautą anekdotėlį...
Žodis po žodžio - ištraukė Tadas iš Beno visą teisybę. Pasirodo, vyrukas sostapilio autobuse pradėjo trailinti istoriją, kaip du gėjai maudėsi pirtyje, kaip ant grindų nukrito muilas ir kaip nė vienas nedrįso pasilenkti... Jau norėjo Benas apibendrinti savo pasakojimą - staiga kažkas tik žybt jam į kairę! Sužaibavo net ir dešinėje. Žibintas!
- Hm! - susimąstė Tadas. - Matyt, broleli, su tuo savo anekdotu užsirovei ant netradicinės lytinės orientacijos personažo, trumpiau tariant, ant gėjuko. Jų dabar sostinėje pilna - visokių teisių reikalauja, pagarbos. O tu - anekdotą! Kitą sykį, jeigu jau taip maga tuos anekdotus porinti, pirma išsiteirauk, kokia auditorija.
... Po dienos ar dviejų Benas ir vėl pakilo į sostinę. Su reikalais, žinoma. Grįžo dar saulei nenusileidus. Aplink jo dešinę akį švietė dar skaistesnis, dar linksmesnis "žibintas".
- Ir vėl? - nustebo veterinaras Tadas. - Už anekdotą?
- Beveik... Važiavau, Taduk, tuo pačiu autobusu, ir man užėjo toks noras papasakoti, kad... Keleivių buvo nedaug, tad aš ir klausiu vieną, kaip tu man patarei. "Kokios, - sakau, - tamsta lytinės pakraipos? Gal iš gėjų būsi? Ar zoofilų?" Vos tik aš taip pasiteiravau - kaip rėš man į akį! Šį kartą į dešinę.
- O tu? Ką tu jam? - jaudinasi Tadas.
Benas atsakė tik po geros minutės:
- Ir mados dabar sostinėje! Nė pasiteirauti žmoniškai negalima...
