Mantas LIDEIKIS
Žaibo įžiebta liepsna ne tik sudegino namus, bet ir galėjo nusinešti dviejų vaikų gyvybes Šalčininkų rajono Pupiškių kaime. Audringą naktį žaibas trenkė į Aikovskių šeimaos namo stogą ir jį uždegė. Kilęs gaisras ypač grėsmingas tapo palėpėje tąnakt miegojusiems vaikams - 6 metų Raimondui ir septyniolikametei šio seseriai Daivai. Apačioje miegoję tėvai iš degančio namo išsiropštė pro langus, tuo tarpu jų atžaloms ugnis jau buvo atkirtusi kelią. Žmonės girdėjo palėpėje likusių vaikų pagalbos šauksmus. Jų gelbėti puolė kaimynystėje gyvenantis Jonas Šilobritas (26 m.). Kaimynas, nepaisydamas siautėjančių liepsnų, nubėgo prie namo ir užsiropštęs ant stogo rankomis išlupo kelias lentas - tada pro atsiradusią angą padėjo vaikams išlipti laukan. Ugnis juos jau buvo bebaigianti pasiekti. Tik akimirkos lėmė, kad vaikai buvo išgelbėti.
Taigi nuo šiol pupiškiečiai didžiuojasi tarp savo gyventojų turintys drąsų ir ryžtingą žmogų, nepabūgusį vardan kitų rizikuoti savo paties gyvybe.
Tuo tarpu nelaimėlių šeimai žaibo padaryti nuostoliai nemaži - žmonės neteko savo namų ir didelės dalies turto.
Tai tik kibirkštis?
Anot statistikos, griaustinis su žaibais Lietuvoje per metus vidutiniškai trankosi apie 30 dienų. Tokiu metu neretai nukenčia žmonės ar gyvuliai, kyla gaisrai.
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, šiemet dėl žaibų iškrovų jau yra kilę daugiau kaip 70 gaisrų. Pernai per tą patį laikotarpį jų būta tik 26. Iš viso praėjusiais metais žaibai sukėlė 84 gaisrus. Tarnybos duomenimis, šiemet nuo žaibų daugiausia kenčia Vilniaus ir Pasvalio rajonai.
Pasak mokslininkų, žaibas viso labo tėra milžiniška kibirkštinė iškrova, griaustinio lydymas savotiškas šviesos blyksnis. Vidutinis žaibo ilgis yra apie 660 metrų. Aplink jį oras įkaista net iki 25 000 laipsnių. Žaibo judėjimo greitis 300 000 kartų didesnis už kulkos.
Kasdien pasaulyje kyla apie 44 000 audrų, o kiekvieną minutę į žemę trenkia apie 600 žaibų. Todėl nieko nuostabaus, kad visame pasaulyje nuo žaibų kenčia ne tik pastatai, medžiai ar gyvūnai, bet ir žmonės. Šiemet ir Lietuvoje keletui žmonių teko patirti tiesioginę žaibo iškrovą. Laimei, jie nebuvo rimčiau sužaloti - susidūrimas su žaibu teliks tik baisus prisiminimas.
Trenkė į telefoną
Trisdešimtį neseniai peržengęs Alytaus miesto gyventojas Dainius Lubauskas šiandien, galima sakyti, turi du gimtadienius. Tikrasis jo gimtadienis - birželio 18-oji. Antrasis, vos pora dienų anksčiau - to paties mėnesio 16-oji diena. Mat kaip tik šią dieną Dainius buvo atsidūręs labai arti mirties.
Tą dieną vyrukui su savo bičiule Loreta iškylaujant gamtoje netikėtai užėjo lietus su perkūnija. Nuo lietaus žmonės suskubo slėptis po netoli ežero augančiais medžiais. Vieną akimirką kaip tik ir suskambo Dainiaus telefonas. Jis nieko neįtardamas atsiliepė ir kurį laiką šnekėjosi. Kas nutiko paskui - neprisimena.
Atsigavo jau ligoninėje. Ten ir sužinojo, kad abu su bičiule išgyveno ne ką kitą, kaip į medį, po kuriuos slėpėsi, trenkusio žaibo išlydį. Laimei, netoliese buvo sumanūs žmonės, kurie pastebėjo nelaimę ir iškvietė pagalbą.
Šiomis dienomis dar sveikatą po tos nelaimės sanatorijoje tebetaisantis Dainius mano, jog žaibą pritraukti galėjo ir mobilusis telefonas, kuriuo jis kalbėjo audros metu. Jis sakė apie tai nesyk girdėjęs, bet net nepagalvojęs, kad tai gali nutikti ir jam.
Geros nuotaikos nestokojantis vyras juokauja, jog nors ir žaibo paliestas, tačiau jokiu pranašu netapo, trečioji akis neatsivėrė. Tačiau vis dėlto šis tas pasikeitė. Dainius prisipažino, kad žaibuojant dabar nuleidžiantis akis ir jaučiantis baimę, nors iki tos nelaimės apie tai net negalvodavęs.
D. Lubauskas teigia, jog visuomet prisimins tą dieną į pagalbą atskubėjusius alytiškius Janiną (36 m.) ir Arūną (40 m.) Grybauskus. Netoliese iškylavusi šeima, pastebėjusi, kas nutiko, beregint puolė prie nelaimės ištiktų žmonių. Dainius įsitikinęs, jog tik šių iki tol nepažinotų sutuoktinių dėka jis ir jo draugė Loreta šiandien yra gyvi.
Galėjo būti daug aukų
Septyni ant plieninių lynų pakibę, sąmonės netekę, o gal jau ir negyvi žmonės - toks vaizdas stojo prieš akis šių metų gegužės 27 dieną Jonavos rajone veikiančio ekstremalių pramogų parko "Lokės pėda" lankytojams ir darbuotojams.
Tą dieną žaibo išlydis netikėtai trenkė į dvi šio parko pramogaujantiems lankytojams skirtas medžiuose įrengtas trasas. Tiksliau - elektros išlydis "kabino" medžius ir nutekėjo plieninėmis trąsų konstrukcijomis.
Vienoje iš jų, laimei, tuo metu žmonių nebuvo. Tačiau antrojoje - treniruočių trasoje - kaip tik mankštinosi 15 parko svečių. Tris iš jų plieniniais lynais nutekėjusi žaibo iškrova paveikė ypač stipriai. Jauni žmonės kelioms minutėms neteko sąmonės. Elektros smūgį patyrė dar keturi netoliese buvę žmonės, tarp jų - ir pramogų parke dirbantis instruktorius. Penki labiausiai nukentėjusieji skubiai išgabenti į ligoninę. Du, kuriems žaibo kliuvo mažiau, pas medikus nuvyko savo transportu.
Stebuklas, jog šiuo atveju taip pat išvengta aukų, antraip tai būtų įėję į istorija, kaip viena tragiškiausiai pasibaigusių jaunimo iškylų gamtoje. Nelaimė būtų dar skaudesnė ir dėl to, jog beveik visi nukentėję - parke pramogavę nepilnamečiai.
Pasak "Lokės pėdos" parko vadovo Donato Žiemelio, tai iš tiesų buvo baisios akimirkos. Tuomet net nepagalvota, kad gali ištikti tragedija. Tą dieną nors ir lašnojo lietus, tačiau parkas veikė. Nes iki tol nieko panašaus nutikę nebuvo. Tačiau dabar lankytojai į trasas lietui lyjant jau nebeleidžiami. Nebenorima rizikuoti žmonių sveikata, o gal net gyvybe.
Geriau susidūrimo su žaibu vengti
Anot medikų, žaibo išlydis yra labai pavojingas sveikatai. Mat labai stipri elektros srovė pažeidžia smegenis, todėl jos kurį laiką nebeįstengia valdyti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma nukentėjėlių praranda sąmonę arba ji pritemsta, todėl atsigavęs žmogus dažniausiai nieko neprisimena. Atsigavus jaučiamas galūnių nutirpimas, laikinas paralyžius, kuris kartais gali likti ir nuolatinis.
Kūnu nuslinkęs žaibas gali sukelti ir vadinamąsias elektros traumas.
Ir nors žaibo stuktelėjimas žmogui - nedažnas reiškinys, patartina vengti audros su žaibais. Šiuo atveju verta prisiminti patarlę: "Kas pats saugosi, tą ir Dievas saugo". Pavojingiausia žaibuojant būti lauke ar kitoje atviroje vietoje, nekalbant jau apie maudynes, žvejybą, plaukiojimą valtimi. Negalima slėptis ir po aukštais medžiais.
Anot Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, užėjus perkūnijai geriausia pareiti į namus ar susirasti kitą panašią užuoglaudą, uždaryti langus ir duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti netgi kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, antenas. Perkūnijos ir žaibavimo metu pavojinga liesti metalines konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų bei namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
Saugia vieta žaibavimo atveju laikomas automobilis. Tačiau dviratį ar motociklą geriau palikti kuo toliau nuo savęs.
Perkūnija pavojinga ir esant šalia vandens telkinių. Jeigu pradėjo griaudėti maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant reikia leistis į krantą.
Kamuolinis žaibas ypač retas reiškinys, bet yra susidūrusių ir su juo. Tai nepaprastai keistas, ugninį kamuolį primenantis energijos darinys, galintis įslįsti pro atviras duris, kaminus ar net orlaides į pastatų vidų ir kurį laiką ten būti. Išvydus tokį daiktą patartina elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti. Nuo jo nepatartina netgi bėgti, kadangi bėgančiojo sukelta oro srovė gali žaibą pritraukti prie žmogaus.
Ugniagesiai teigia, jog norint apsisaugoti nuo žaibo sukeliamų pasekmių neužtenka įsirengti žaibolaidį. Mat pavojingas yra ne tik žaibo išlydis, bet ir jo metu susidarantis magnetinis laukas, sukuriantis dideles įtrampas elektros ar kituose tinkluose. Todėl gali sugesti visi į tinklą įjungti elektros prietaisai. Kad taip nenutiktų, reikia pasirūpinti, kad jie būtų įžeminti.
Trenkė septynis kartus
Pasaulyje per metus žaibai nusineša maždaug 25 000 žmonių gyvybes, o dar apie pusę milijono sužaloja. Tačiau įdomu ir tai, jog išgyvena 9 iš 10 nukentėjusiųjų nuo žaibo.
Mokslininkai teigia, jog iki šiol nėra aišku, kas traukia žaibą prie žmogaus. Beje, kai kurie dėl to kaltina ne ką kitą, kaip vyrišką hormoną - testosteroną. Mat faktas yra toks, jog 8 iš 10 nukentėjusiųjų nuo žaibo - vyrai.
Manoma, jog žmogų gelbsti būtent tai, kad didžiulės galios iškrova per kūną pereina per milijoninę sekundės dalį. Per tokį trumpą laiką tiesiog nespėjama negrįžtamai sužaloti toliau nuo žaibo patekimo vietos esančių audinių. Todėl labiau nukenčia tik ta kūno vietą, kur prisiliečia žaibas.
Pataikęs į kokį nors daiktą ar žmogų, paviršiuje žaibas palieka jam būdingus pėdsakus - medžius ar paukščio plunksnas primenančias figūras. Dažnai jos pasilieka visam gyvenimui.
Esama unikalių atvejų, susijusių su žaibais. JAV spauda yra paskelbusi, jog Virdžinijos valstijoje gyvena žmogus, vertas Gineso rekordų knygos. Mat per 35 darbo metus į miškininku dirbantį Rojų Salivaną žaibas esą trenkęs net 7 kartus, o žmogus liko gyvas.
