Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Panevėžio apygardos teismas neseniai paskelbė nuosprendį šio rajono Paįstrio seniūnijoje gyvenančiam Egidijui Ančerevičiui (22 m.). Jis nuteistas kalėti už nepilnametės Sabinos (vardas pakeistas) išžaginimą. Į teisiamųjų suolą būtų reikėję sėsti ir nuteistojo draugams, kurie išsityčiojo iš Sabinos motinos. Tačiau nukentėjusioji chuliganams atleido.
- Būtume atleidę ir Egidijui, - visai be pykčio balse "Akistatai" kalbėjo Sabinos motina Antanina G. - Juk ir man būtų labai skaudu, jei mano sūnui grėstų ilgi metai už grotų... Bet kad jis visą tardymo ir bylos nagrinėjimo teisme laiką elgėsi labai įžūliai, neigė dukrą nuskriaudęs, nesugebėjo net atsiprašyti...
Po išgertuvių pradingo piniginė...
Visą košę pernai pavasarį užvirė panevėžietė Regina Z. Ankstų rytą susiruošusi į darbą Pieno kombinate, moteriškė pasigedo piniginės su maždaug 250 litų, asmens dokumentais bei vairuotojo pažymėjimu. Regina iš vakaro buvo nuvažiavusi į Paįstrio seniūnijai priklausantį kaimą, kur prižiūri iš tėvų paveldėtą sodybėlę. Na, o visai šalia jos gimdytojų grytelės stovi kita troba - joje gyvena Antanina su šeima: vyru, mažamečiu sūnumi ir paaugle dukra. Taigi Reginai iškart ir kilo įtarimas, ar tik nebus kažkuris iš kaimynų tą piniginę nugvelbęs. Juo labiau kad iš vakaro Regina tame kaime buvo sutikusi jaunystės draugų, su kuriais kaip reikiant pasilinksmino, ir kuo, kaip įtarė, apsukri kaimynėlė ar jos dukrelė galėjo pasinaudoti...
Baisiai susinervinusi Regina nedelsdama paskambino Alvydui Nevuliui (irgi panevėžiečiui, buvusiam klasės draugui, kuris iš vakaro taip pat linksminosi kartu). Žinoma, visų pirma pasiguodė apie didelius nuostolius ir užsiminė, kad įtarimas krenta ant kaimynų. Išgirdęs tokias naujienas Alvydas iškart pasisiūlė padėti atgauti prarastą turtą.
Kaltė krito ant nekaltųjų
Grįžusi iš mokyklos Sabina prigulė pasnausti. Staiga triokšt pokšt - išdužo lango stiklas, išvirto lauko durys ir į trobą įsiveržė keturi, kaip nepilnametei pasirodė, kaip reikiant apgirtę vyrai. Beje, iš matymo gerai pažįstami. Tuo metu Sabina namie buvo viena - broliukas išbėgo pas draugus, o motina, kaip įprastai, darbavosi pas ūkininką. Kažkuris iš įsibrovėlių pareikalavo, kad Sabina tučtuojau sugrąžintų kaimynės piniginę. Mergaitė sutriko - apie dingusius pinigus ir kitus daiktus esą girdinti pirmą kartą! Įsibrovėliai ja, aišku, nepatikėjo ir pagrasino jėga priversiantys atmintį "atgauti". Jie pusplikę mergaitę išsitempė lauk ir įstūmė į kieme stovėjusį Alvydui Nevuliui priklausantį automobilį "VW Golf". Laukuose buvo surasta ir Sabinos motina - ji taip pat prievarta atsidūrė automobilio salone. Kadangi ši apie jokius pavogtus pinigus tvirtino irgi nieko nežinanti, chuliganai, abiem joms grasindami susidorojimu, automobilio vairą pasuko miškelio pusėn.
Egzekucija
Antanina iki šiol puikiai prisimena ir, sakė, visą likusį gyvenimą prisimins, kokį siaubą jai ir jos tada dar penkiolikmetei dukrai teko patirti ir iškentėti gūdžioje miško tankynėje. Visa tai, pasak Antaninos, truko ilgiau nei valandą. Pirmiausia Egidijus Ančerevičius esą ištraukęs Sabiną iš automobilio ir ėmęs tempti į tankmę. Motinai suvirpėjo paširdžiuose - ką dabar dukrai padarys? Gal kankins, versdami prisipažinti, gal net užmuš? Moteris nedvejodama puolė dukters pusėn, planuodama ją išvaduoti, tačiau greitai buvo sustabdyta. Vienas užpuolikas iš automobilio bagažinės išsitraukė kirvuką ir ėmė artintis pagyvenusios moters link...
- Visa drebėjau iš siaubo, - dabar prisimena Antanina G. - O tas banditas man: "Greičiau dėk abi rankas ant medžio kamieno..." Supratau, kad ruošiasi rankas nukapoti...
Moteris net pati nepajuto, kaip pradėjo garsiai klykti. Miško aidas atkartojo ne tik motinos, bet ir kažkur pakrūmėje besigrumiančios dukrelės pagalbos šauksmus... Baimindamasi, kad tik paties blogiausio nepadarytų dukrai, Antanina sutiko su visais chuliganų reikalavimais, darė, kaip buvo liepiama. Žinoma, ir rankas sudėjo ant pušies kamieno... O tada iš baimės užsimerkė.
Chuliganai iš bejėgės moters tik šaipėsi - rankų nenukirto. Tačiau ne kartą kirvuku pokštelėjo į kamieną - kirvio ašmenys į medį įsmigo per porą centimetrų nuo Antaninos rankų. Ilgai pykęs ir plūdęsis egzekutorius staiga nurimo ir įsakė moteriai kuo greičiau mauti atgal į automobilį. Perbalusi Antanina vėl išgirdo dukters klyksmą ir žvilgterėjo ton pusėn. O Dieve! Pro krūmų brūzgynus aiškių aiškiausiai buvo matyti, kaip išrengtą jos dukrelę kitas niekšas prievartauja! Motiniškas instinktas vertė nugalėti bet kokią baimę, nepabūgti gresiančio pavojaus - lėkti vaduoti dukrelę. Deja, sumušta ir siaubingai išgąsdinta moteris nedrįso nepaklusti čia pat buvusių kitų dviejų chuliganų reikalavimams "anam netrukdyti".
Netrukus, pasak Antaninos, į automobilį įlipo ir Sabina. Išsidraikiusi, apsiverkusi, išbalusiu veideliu... Pavėžėję arčiau namų egzekutoriai Antaninai tiesiai šviesiai pagrasino: kam nors apie tai pasiskųsi - namučiai supleškės... Ją išlaipino, o Sabiną nusivežė nežinoma kryptimi... Kaip vėliau paaiškėjo, nepilnametė buvo nugabenta į vieno vyriškio namus ir to paties Egidijaus Ančerevičiaus išprievartauta dar kartą...
Kai nuskriausta mergaitė pagaliau pasiekė namus ir viską pasipasakojo motinai, ši ne iškart suskubo kreiptis į policiją. Bijojo chuliganų keršto, grasinimų. Tačiau galiausiai apsisprendė niekšams nedovanoti- kaip, girdi, bus, taip...
Chuliganai ir grasino, ir atsiprašinėjo
Gavę Antaninos G. ir jos nepilnametės dukters pareiškimus, pareigūnai iškart ėmėsi darbo. Alvydą Nevulį policininkai sučiupo namuose, o pats smarkiausias, Egidijus Ančerevičius, buvo priverstas nutraukti darbą žemės ūkio bendrovės fermoje ir važiuoti į policijos komisariatą. Greitai areštinėje atsidūrė ir Marius Šimoliūnas.
Greitai po įtariamųjų sulaikymo Antanina G. vėl sulaukė nekviestų svečių. Vėlų vakarą į jos trobelę, išlaužę lauko duris, įsibrovė du nepažįstamieji. Vienas iš jų rankoje laikė pistoletą ir prie moters akių užtaisė... Įsibrovėliai buvo suplanavę pagrobti nepilnametę Antaninos dukrą, tačiau jos nesuradę išsidangino. Dar kartą baisiai išgąsdinta moteris lovos gale pasistatė kirvį ir viena sau tvirtai pasižadėjo: jei dar kas nors veršis į jos trobą, geruoju nesibaigs... Tačiau daugiau grasinimų iš chuliganų ar jų bendrų pusės nebuvo. O netrukus įtariamieji grupiniu nusikaltimu ėmė... atgailauti, Antaninos ir jos dukters atsiprašinėti. Kad tik jiedvi atsisakytų bet kokių pretenzijų...
Negana to, netrukus paaiškėjo, kad iš panevėžietės Reginos niekas nieko nebuvo pavogęs - paprasčiausiai geriau pasikrapščiusi akis moteriškė savo piniginę surado bute Panevėžyje... po stalu. Matyt, neblaivi būdama traukė mobilųjį telefoną ir net nepajuto, kaip iškrito piniginė...
Atsiprašiusiesiems atleido
Pirmiausia Antaninos ir jos dukters už patirtas nepelnytas skriaudas atsiprašė Regina Z. Po to tą patį padarė ir du iš trijų egzekucijos vykdytojų - A. Nevulis bei M. Šimoliūnas (pats smarkiausias, Egidijus Ančerevičius, tylėjo lyg vandens į burną prisisėmęs). Antanina ir taip svarstė, ir kitaip - gaila vyrų. Juk kalėjimas gero neišmoko... Kita vertus, tiedu atgailautojai nebuvo ypač žiaurūs, na, pagąsdino, pagrasino, pasišvaistė kumščiais, ir viskas... Antaninai labiausiai širdį sopėjo dėl dukters patirtų išgyvenimų - juk ši dar visai jauna, nepilnametė... Todėl ir buvo nuspręsta aniems dviem dovanoti, o va šitam Egidijui - ne. Tegu, girdi, jam tai būna rimta pamoka ateičiai.
Teisme neprisipažino
Nukentėjusiąsias labai išvargino ilgiau nei metus užsitęsęs teismų maratonas. Tai vienas bylos dalyvis posėdyje nepasirodo, tai kitas. Taip viskas ir tempėsi... Galiausiai kažkur pradingo teisiamasis Egidijus Ančerevičius. Prisiėjo jį surasti ir jau nebepaleisti iš akiračio - vyrukui buvo skirtas suėmimas.
Nors teisme E. Ančerevičius neprisipažino Sabiną žaginęs nei miške, nei draugo namuose, liudytojai tvirtino ką kita. Taigi jaunas vaikinukas buvo pripažintas esąs kaltas ir nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius amnestiją bausmė buvo sumažinta penktadaliu.
Antanina sakė nustebusi dėl tokios švelnios bausmės savo kaltės nepripažinusiam žagintojui, tačiau nuosprendžio taip ir neapskundusi. Moteris vėl pakartojo tą patį, ką sakė ir pokalbio pradžioje:
- Jei jis nebūtų vaidinęs baisaus vyro, jei būtų atgailavęs dėl to, ką padarė, atsiprašęs, jam būtų buvę atleista... Bet jei pabodo gyventi laisvėje - jo reikalas...
