Dveji kailiniai, lesbietės ir pusė milijono litų
Valdas KVEDARAS
Ši istorija iš pirmo žvilgsnio skaitytojui gali pasirodyti banalia. Pareigūnams ir kai kuriems mūsų publikacijos herojės bendradarbiams ji "tapo aiški pirmosiomis įvykio minutėmis". Byla jau greičiausia būtų buvusi teisme: vienintelė ir pagrindinė kaltinamoji vilnietė Stella Kuvšinova, apkaltinta pasisavinusi iš savo darbovietės - AB "Vilniaus degtinė" pusę milijono litų, jau buvo pradėjusi susipažinti su ne vieno tomo baudžiamąja bylą. Tačiau po kelių atkaklių skundų Generalinei prokuratūrai jau baigtą tirti baudžiamąją bylą buvo priversti peržiūrėti sostinės apylinkės prokurorai. Jų verdiktas buvo kategoriškas, tačiau santūriai paaiškintas: bylą būtina grąžinti tardymui papildyti, norint teisme sustiprinti kaltinimo pozicijas ir išvengti gynybos puolimo. Tuo tarpu pati S. Kuvšinova, po septynių mėnesių išėjusi į laisvę, ir toliau teigia apie prieš ją sufabrikuotą bylą. Moteris tvirtina buvusi pagrobta ir kaltinamąja tapusi mažiausia dėl pareigūnų nekompetentingumo. "Akistata" jokiu būdu nesiima teismo vaidmens, bandydama rasti "geruosius" ir "bloguosius" - paprasčiausia pasistengėme viešumon iškelti kai kuriuos mums pasirodžiusius keistai įtartinus faktus, kurie yra fiksuoti ir baudžiamojoje byloje.
Paslaptingas pagrobimas
Praėjusiųjų metų kovo 8-ąją nemaža dalis žmonių, be abejo, šventė dar iš anų laikų žinomą Tarptautinę moters dieną. Akcinės bendrovės "Vilniaus degtinė" kasininkė, penkiasdešimt dviejų metų Stella Kuvšinova jos nešventė. Ryte atėjusi į darbą ji žinojo, kad iškart popiet jai reikės bendrovės darbuotojams išmokėti atlyginimus. Su tokia nuostata moteris prisipažysta nenorėjusi sutikti ir apie tai atvirai prasitarusi vyriausiajai finansininkei. Girdi, ketvirtadienis yra paskutinė bendrovės darbo savaitės diena. Žinant, kokia šventė švenčiama ir atsižvelgus į ateinančias tris išeigines, numanant, jog šiandien daug kam atlyginimai nebus galvoje ir apskritai mažai žmonių darbe, gal neverta pinigų mokėti - dirbantieji palauks, o ir mažiau rizikos bus.
Tačiau moteriai buvo pasakyta: pinigus reikia išmokėti.
Aštuoniolika metų kasininke išdirbusi S.Kuvšinova "Akistatai" teigė, jog dėl darbo pobūdžio - kiekvieną dieną tekdavo susidurti su tūkstančiais bendrovei priklausančių litų, įtempto darbo, - pastaruoju metu jai buvo pašlijusi sveikata. Sveikatos pablogėjimą ji taip pat siejo ir su silpnėjančiu regėjimu, ir su šeimyninėmis aplinkybėmis - kasdien grįžusi iš darbo ji sakosi turėjusi pasverti kiekvieną aklam vyrui sakomą žodį, kad šis, neduok Dieve, ko nors blogo nepagalvotų.
Tą lemtingąjį ketvirtadienį S.Kuvšinova sakosi pasijutusi fiziškai išsekusi ir nutarusi nueiti į netoliese esančią polikliniką susileisti vitaminų, kuriais bent kartą per keletą mėnesių stiprindavusi senkantį organizmą. Apie šiuos ketinimus pranešusi bendradarbiams.
"Man lėtu žingsniu einant, nuo darbovietės iki poliklinikos gal septynios minutės kelio. Pasiėmiau vitaminų ampulę į ranką, užsimoviau pirštines ir, galvoju, grįšiu vėliausiai po pusvalandžio. Nepriėjus poliklinikos, man einant greta aklinos tviros, staiga prie manęs sustoja mašina - vyriškis jėga įsodina ir pareiškia, jog nesipriešinčiau, nes pagrobta mano anūkė", - akistatai pasakojo S.Kuvšinova savo paslaptingo pagrobimo aplinkybes.
Moteris teigė buvusi mašinoje paguldyta ant galinės sėdynės veidu į apačią, ant jos užsėdo nepažįstamas vyras, raiščiu aprišęs burną ir akis. "Jutau salstelėjusį kvapą, kas vyko vėliau - tiksliai nepamenu", - bando prisiminti S.Kuvšinova, tačiau iš akių riedančios ašaros sako, jog veik ir po metų ji negalinti atgaminti, o gal ir nusakyti tolesnių įvykių eigos. Ji sakosi supratusi kurį tai laiką vežama, jutusi, kai iš jos kailinių vidinės kišenės buvo ištraukti raktai nuo kasos kambario ir seifo, supratusi, jog sustojus mašinai buvo vedama lyg šaligatviu, lyg paprastu sniege pramintu taku, vėliau vėl įsodinta į kitą mašiną ir toliau vežama. Nesiorentuodama laike ir nepamačiusi pagrobėjų veidų, moteris vėliau buvo paleista Giraitės rajone esančiame miškelyje, liepiant jai stovėti apkabinus medį. Tik sutemus ji įsidrąsino pajudėti, o kai išėjo į kelią, iškart sutiko policininkus.
Apie "Vilniaus degtinės" kasininkės paslaptingą dingimą policija jau buvo informuota. Taip pat jau buvo nustatyta, kad kasoje, iš seifo, dingo apie pusė milijono litų.
Policija neslepia, jog atsiradusi moteris buvo keistoje šoko būklėje, su ja sunkiai sekėsi bendrauti. Iš pradžių net buvo kilę įtarimų, jog prapuolėlė galėjo būti apsvaigusi nuo alkoholio arba narkotikų. Tačiau vėliau ekspertai šią versiją paneigė. Tiesa, ir dabar S.Kuvšinova kartoja, jog vežama mašinoje jautusi keistą saldų kvapą. "Iš manęs pareigūnai vėliau šaipėsi - girdi, tai greičiausia buvo specialaus oro gaiviklo kvapas. Tačiau aš mašinose ne naujokė, esu ne kartą važiavusi ir puikiai atpažįstu dezodorantų kvapą", - prisipažįsta S.Kuvšinova.
Iškart apvaginta
Kovo 8-ąją, iškart po pietų, prie bendrovės kasos langelio rikiavosi eilė žmonių - ketino pasiimti atlyginimą. Tačiau langelis neprasivėrė, viduje nesigirdėjo jokio šurmulio. Tik baigiantis darbo valandoms pro plyšį buvo pastebėtas viduje gulintis kasininkės mobiliojo ryšio telefonas - tada susirinkusieji ėmė svarstyti, jog iš medikų grįžusi moteris galėjo nualpti. Tad nedelsiant buvo iškviesta policija, išlaužtos kasos kambario durys. Tačiau S.Kuvšinovos viduje nebuvo, o kabinete buvusiame lagamine su išlaužtomis spynelėmis pasigesta saugotų bendrovės pinigų - be kelių tūkstančių pusės milijono litų, kurie turėjo būti padėti į banką. Tačiau keisčiausia, jog stalo stalčiuje buvo aptiktas ne vienas ryšulys banknotų - tądien jų niekas neskaičiavo ir tik vėliau paaiškėjo, jog būta gana apvalios sumos - per 100 tūkstančių litų.
Kodėl iš lagaminėlio, jį išplėšiant, dingo pusė milijono litų, o juos pagrobęs ar pagrobę nusikaltėliai nesusigundė taip pat lengvai pasiekiamu grobiu stalčiuje, ligi šiol yra paslaptis. Tačiau kas galėjo pasigviešti lagaminėlyje buvusiais pinigais, kai kuriems bendrovės vadovams tapo aišku dar nežinant apie paslaptingąjį S.Kuvšinovos dingimą. AB "Vilniaus degtinė" direktorius Antanas Dobilas pareigūnams taip nusako savo veiksmus ir mintis, kilusias tą lemtingą kovo 8-ąją: "Aš tą dieną apie 18.30 išvažiavau namo. Dar noriu pasakyti, kad tą dieną peržiūrėjau video juostą, kur yra fiksuota kasa. Buvo nustatyta, kad apie 11.39 val. Stella Kuvšinova išėjo iš darbo, su savimi turėjo kokį tai celofaninį juodos spalvos maišą. Viskas buvo užfiksuota video juostoje… Aš įtariu, kad tai galėjo padaryti tik pati kasininkė S.Kuvšinova. Daugiau niekas negalėjo… Per video juostą matyti, kad apie 11.39 val. S.Kuvšinova išėjo iš darbo ir daugiau prie kasos niekas nebuvo užfiksuotas".
Taigi pirmosios abejonės dėl dingusių pinigų, grindžiamos filmuota medžiaga, buvo aiškiai ne S.Kuvšinovos naudai. Įtarinėjimai dar labiau sustiprėjo kitą dieną, kai moterį policininkai atvežė prie Neries, Lazdynų tilto. Kol pareigūnai bandė kasininkę klausinėti, ar ne čia jinai išvakarėse vaikštinėjo, ieškojo pėdų, ėmė staiga ir atsirado trejetas nepilnamečių jaunuolių. Neva žingeidūs vaikinai iškart pribėgę prie policininkų pasiteirauti "ką padarė toji teta, kurią vakar visą pusdienį matė paupiu vieną slankiojančią". Girdi, jie dar pagalvoję, ar šioji nenorinti nusiskandinti. To užteko, kad ir pareigūnams pusmilijoninio grobio byloje būtų "viskas aišku".
Fiasko su kailiniais
Teismui šių argumentų pakako leisti S.Kuvšinovai pritaikyti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, kuris buvo tęsiamas net septynis mėnesius. Tuo tarpu moteris visą laiką kvotėjams ir tardytojams kartojo esanti nekalta ir nenumananti, kas ir kada galėjo pavogti bendrovei priklausančius pinigus.
Tačiau iš pradžių, dar prieš suėmimą, S.Kuvšinovai nutiko keistas dalykas. Policijos komisariate apklausiant įtariamąja, kasininkei kvotėja prasitarė, jog prašys teismo ją suimti ir pasiūlė pasikeisti rūbus - girdi, areštinėje netinkantys puošnūs kailiniai, gal artimieji gali kitus drabužius. Neužilgo, dar S.Kuvšinovai esant kvotėjos kabinete, buvo pristatyti dukros seni, nenešiojami rudi kailiniai. Kai jais apsivilkusi kasininkė buvo išvedama laukan, pastebėjo kolidoriuje sėdinčių nepilnamečių skvarbius žvilgsnius - po kiek laiko ji sužinos, jog tai būta tų pačių, neva ją paupėje mačiusių liudininkų.
Kad tai būta tikrai tų pačių vaikinukų, S.Kuvšinova sakėsi supratusi, kai kategoriškai atsisakė atpažinimo procedūros, užsiminusi apie kolidoriuje matytus "liudininkus". Tačiau baudžiamąją bylą tyręs tardytojas G.Pauplys savotišką "akistatą" vistik surengė: rudi, dukrai priklausantys kailiniai iš S.Kuvšinovos buvo paimti ir pateikti liudininkams atpažinti. Vienas iš vaikinukų tarėsi negalįs prisiminti, kuo vilkėjo prie upės vaikščiojusi kasininkė, tuo tarpu kitas teigė jog būtent su šiais kailiniais įsiminęs paslaptingai vaikščiojusią moterį.
S.Kuvšinova "Akistatai" sakėsi apie istoriją su kailiniais sužinojusi žymiai vėliau ir moteriai reikėję nemažai pastangų, jog oficialius parodymus duotų pasiūliusi persivilkti kvotėja.
Psichologinė ataka
Buvusi "Vilniaus degtinės" kasininkė teigia, jog prieš ją areštinėje ir tardymo izoliatoriuje buvo vartojamas ir psichologinis smurtas, norint ją moraliai palaužti ir taip pasiekti prisipažinimo. "Kai pirmomis dienomis būni suimtas, nesiorientuoji aplinkoje, negali ir nemoki perprasti kartu kameroje sėdinčių. Tik vėliau supranti, kas yra kas ir kodėl visa tai vyksta", - "Akistatai" pasakojo S.Kuvšinova. Pašnekovė sakėsi pirmą kartą "pamoką" gavusi areštinėje, kai išvedus kitas sulaikytasias, ji buvo palikta tik su viena. Pastaroji tada atvirai ir pasiūliusi S.Kuvšinovai "nevaidinti nekaltos ir prisipažinti", neva ji iškart bus paleista ir nereikės pergyventi areštinės košmarų.
S.Kuvšinova prisipažįsta didžiausią baimę pajutusi Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kur vienoje kameroje su ja buvo patalpintos dvi įtartinos moterys. "Iš pašalies buvo lengva atspėti, jog jos viena kitai neabejingos - gal ir neapsiriksiu pasakiusi, jog buvo lesbietės. Tačiau viena jų visąlaik mane varstė akimis, stengėsi prisiglausti. Tada buvau be galo persigandusi ir maniau, jog gyva iš čia nebeišeisiu", - prisiminimais dalinosi kaltinamoji.
Moteris teigia esanti psichologiškai persekiojama ir dabar. "Mane atleido iš darbo, netrukus, mažinant etatus, atleido ir bendrovėje statybininku dirbusį žentą. Dukra taip pat nebedirba. Žentas bandė susirasti kitą darbą, tačiau kai nueina tvarkyti dokumentų, jam maloniai pasako - ne, esi nereikalingas. Ar ne specialiai taip elgiasi pareigūnai?"" - spėlioja faktus dėliodama S. Kuvšinova. Ji prisipažįsta, jog stokoja pinigų - gyvena iš aklo vyro menkos pensijos, buvo priversta nutraukti trijų anūkų gyvybės draudimo sutartį ir taip prasimanyti papildomai bene porą tūkstančių litų. "Mes ir buto neprivatizavome - kam šita apgavystė", - suirzusi teškia pašnekovė.
Fiasko su vaizdo kamera
Susipažindama su jau baigta baudžiamąja byla, S.Kuvšinova sakosi buvusi ne mažiau šokiruota jai mestų bendrovės direktoriaus A.Dobilo įtarinėjimų. Moteris teigė puikiai pamenanti, kaip išėjo iš kasos kambario, su kuo buvo susitikusi bendrovės teritorijoje, kalbėjosi, bet tikrai nepamenanti, jog nešėsi "juodą celofaninį maišą".
"Vieną šeštadienį mane iškvietė iš namų į darbą ir sakė, jog bus rengiama slapta kasos duris filmuojanti kamera. Po kelių dienų iš bendradarbių pradėjau šaipytis - moterys, nevaikščiokite taip dažnai į toletą, nes kolidorius slapta filmuojamas", - prisimena S.Kuvšinova ir teigia ilgą laiką buvusi įsitikinusi, kad tą savaitgalį paslaptingoji kamera buvo įtaisyta.
Deja, peržiūrint filmuotus vaizdus, S.Kuvšinovai teko kai kuo nusivilti, o kai kuo ir pasipiktinti. Moteris atpažino save, tačiau jos rankose nebuvo jokio juodo krepšio. Juostoje nebuvo užfiksuota ne tik kasos durų, bet ir paties koridoriaus, kuriame yra kabinetas. "Ta kamera įtaisyta netoli direktoriaus kabineto ir vaizdajuostėje visai nefiksuojama, kas ir kada galėjo užeiti ne tik į mano kabinetą, bet apskritai į koridorių", - piktinosi pašnekovė.
Keisti sutapimai
Kategoriškai neigianti pasisavinusi bendrovės pinigus arba galinti nutuokti, kas juos pagrobė, įsitikinusi, kad baudžiamoji byla yra sufabrikuota, S.Kuvšinova bando svarstyti, kaip ir kodėl galėjo dingti pusė milijono.
S.Kuvšinova neslepia, jog kasoje buvo nuolat laikomos didžiulės pinigų sumos. Taip elgtis reikalavęs bendrovės direktorius A.Dobilas - reikėdavo sumokėti išankstinius mokesčius valstybei, atlyginimus, o neretai banko sąskaitoje pinigų nebūdavę. Kad kas nors galėtų apiplėšti kasą, moteris prisipažįsta negalvojusi, mat ją saugojo Apsaugos policija. "Pamenu, kartą vidurnaktį telefono skambutis prikėlė - policija liepė ruoštis važiuoti į darbą, mat pagal jų signalizacijos daviklį, kas tai laužėsi į seifą. Koks buvo nustebimas, kai atvykus ant seifo radome pelę", - prisimena pašnekovė. Jai keista, jog prieš kiek laiko buvo atsisakyta policijos paslaugų, motyvuojant, neva jos per brangios ir kasa buvo patikėta bendrovės apsaugos darbuotojams. Moteriai taip pat keista, kodėl bendrovės vadovai, žinodami, kiek pinigų paprastai būna kasoje, administraciniame pastate vaizdo kamerą įrengė prieš nepilną mėnesį iki įvykio - vasario 12 dieną. Tuo tarpu bendrovės direktorius A. Dobilas ir šiandien įsitikinęs, jog "kameros užtikrino apsaugą pagrindiniuose materialinių ir piniginių lėšų saugojimo vietose". "Jeigu taip būtų iš tikrųjų, kodėl tik kelioms dienoms po pinigų dingimo praėjus, buvo pasirūpinta prie kasos įrengti vaizdo kamerą?", - nesupranta S. Kuvšinova.
Pašnekovė teigia, jog pasirūpinti reikiama pinigų apsauga būta progos daug anksčiau. Kartą jai su bendrovės vairuotoju nuvažiavus iš banko paimti pinigų, į mobiliojo ryšio telefoną paskambinęs direktorius ir įsakęs jokiu būdu tai nedaryti, mat policija gavusi signalą, jog kasininkę ruošiamasi apiplėšti. "Tačiau ir po šio įvykio pinigus iš banko ir į banką aš veždavau dažniausia lydima neginkluoto vairuotojo", - teigia S.Kuvšinova ir prisimena, jog po to perspėjimo įsigijusi dujinį revolverį, jai buvo duotas telefono numeris policijos komisaro, į kurį ji privalėjo kreiptis pastebėjusi ką nors įtartino.
Aiškiaregių pranašystės
Bendrovės direktorius A.Dobilas yra įsitikinęs, jog dingę pusė milijono litų į kasą niekados nesugrįš.
"Akistatos" šaltinių teigimu, paslaptingą vagystę bandė išsiaiškinti ne tik policijos pareigūnai, bet buvo kreiptasi pagalbos ir į aiškiaregius. Vienas jų nusakė, jog į šią istoriją yra įpinta moteris ir du vyrai, vieni su kitais siejami giminystės ryšių. Nors aiškiaregio buvo spėliojama, jog tai gali būti S.Kuvšinovos giminaičiai, vyras nenorėjo kategoriškai teigti, jog pati moteris žinanti nusikaltimo dalyvius.
Pati S. Kuvšinova sakė galinti tik su savimi pasidalinti spėliojimais, ką omenyje turėjo aiškiaregis: "Kodėl tokiu atveju niekas neįtarinėja kitų bendrovėje dirbančių šeimų?".
Įrodymų visuma
"Akistatos" kalbintas šią baudžiamąją bylą tiriantis Tardymo valdybos tardytojas G. Pauplys sakė, jog istorijos esmės ir S. Kuvšinovos kaltės reikia ieškoti "ne kailiniuose ir vaizdo kamerose". "Tai tik šalutiniai, reikšmės neturintys momentai, nepaneigiantys pagrindinės versijos dėl galimo pinigų pasisavinimo, - sakė pareigūnas, pabrėždamas, jog dėl kaltinamosios nekaltumo buvo bandoma formuoti neteisingą nuomonę, kai kuriuos tardymo veiksmus apskundus prokuratūrai. - Nors ir nerasta tiesioginių bei pagrindinių įrodymų, visgi nustatyti šalutiniai loginiai įrodymai ir byla turi būti nagrinėjama remiantis įrodymų visuma". Taip keliais sausais sakiniais pakomentavęs savo triūsą, tardytojas paslaptingai prasitarė, jog bylą grąžinus papildymui, "atsirado naujų aplinkybių, faktinių įrodymų". Kokie jie, atsiradę po aštuonių mėnesių tyrimo, G.Pauplys neprasitarė.
Nuotr.: S.Kuvšinova sakosi buvusi priblokšta sužinujusi, kad liudytojai ją matė su kailiniais, kurių ji lemiamą dieną nevilkėjusi
