Vis tik vieną kartą prisiplojo Michaelis Šumacheris su savo bolidu. Už visus savo nuopelnus pateko į rojų. Pasitiko jį šv. Petras ir davė naujausią mersą. Bet prisakė, kad greitai nelakstytų, nes čia - rojus ir jokių avarijų negali būti. Važiuoja Šumis per rojų 120 km/val. greičiu. Žodžiu, neskuba ir dūšelių nepiktina. Staiga jį lyg stovintį aplenkia atviras kabrioletas, kurį vairuoja kažkoks ilgaplaukis barzdotas vyrukas. "Mane, Šumacherį, aplenkė!" - susinervina lenktyninkas ir ima persekioti tą greituolį. Staiga iššoka šv. Petras ir ima šaukti: - Kodėl tu manęs, Michaeli, neklausai. Juk sakiau neskubėti, o ką tu darai? Teks siųsti tave į pragarą. - O kodėl jam galima? - rodo lenktyninkas į nušvilpiantį kabrioletą. - Supranti, Michaeli, ten - viršininko sūnus.
***
- Kodėl popiežius visada nusileidęs į oro uostą pirmiausia pabučiuoja žemę? - Iš karto aišku, kad niekada neskridote lėktuvu.
***
Žmogus palaidojo savo seną bičiulį, o po kelių dienų staiga suskamba telefonas ir tas bičiulis lyg niekur nieko jam skambina iš Anapus. - Tai nejaugi galima paskambinti iš pomirtinio pasaulio? - šiaip taip atsikvošėjęs, klausia žmogelis. - Žinoma, kad galima! Reikia tik žinoti numerį. Galiu net pasakyti, kaip paskambinti pačiam Dievui. - Sakyk, aš užsirašysiu. - Gerai, diktuoju: 8*324687681#35011545224111**3 882487... - Na ir numerėlis! - Čia dar tik kodas, numerį tuoj padiktuosiu...
***
Po plakatu "Dievas myli tave!" ranka prirašyta: "...o visi kiti mano, kad esi tikras nevykėlis".
***
Trys draugai žuvo avarijoje ir pateko į dangų. Dievas jiems sako: - Jūs buvote geri žmonės, pasakykite, ką norėtumėte, kad žmonės kalbėtų prie jūsų karsto? - Aš norėčiau, kad jie prisimintų, jog buvau geras gydytojas, išgelbėjau daugeliui žmonių gyvybę, buvau geras tėvas ir puikus draugas, - sako vienas. - O aš norėčiau, kad visi prisimintų, koks aš buvau geras mokytojas, kiek vaikučių išmokiau pažinti gėrį ir nepasiduoti blogiui, - sako antrasis. - Na, jeigu jau galima rinktis, - kiek pagalvojęs ištarė trečiasis, - tai aš labiausiai norėčiau, kad jie visi dabar suriktų: "Žiūrėkit, jis sujudėjo! Vaje, jis atsigauna!"
***
Mozė nusileidžia nuo Sinajaus kalno pas savo išrinktąją tautą ir, visus sušaukęs, paskelbia: - Ką tik kalbėjausi su Dievu. Turiu dvi naujienas - gerą ir blogą. Nuo kurios pradėti? - Sakyk gerą! - šaukia minia. - Nusiderėjau iki dešimties įsakymų, - sako Mozė. - O kokia bloga? - "Negeisk svetimo vyro ar svetimos moters" vis tiek liko.
***
- Mieli parapijiečiai, - kreipėsi kunigėlis bažnyčioje į žmones, - per kitas pamaldas norėčiau su jumis pasikalbėti apie melą. O kad jums būtų lengviau viską suprasti, parėję namo paskaitykite Evangelijos pagal Matą - septynioliktą skyrių. Per kitas pamaldas kunigėlis klausia parapijiečių: - Na, ir kas perskaitė septynioliktąjį skyrių? Beveik visi žmonės pakėlė rankas. - Taigi, su jumis aš ir norėčiau pakalbėti apie melą, nes Evangelijoje pagal Matą nėra septyniolikto skyriaus.
***
Tikybos pamokoje mokytoja klausia: - Kas man pasakys, kas šokinėja nuo šakelės ant šakelės ir gyvena medyje? Vaikučiai tyli. - Galiu dar pasufleruoti, kad tas gyvūnėlis labai mėgsta riešutus, turi ilgą uodegą ir gyvena drevėje. Na, tai kas gi tai? Petriukas nedrąsiai kelia ranką. - Mes žinome, kad tai Dievas, bet kad labai jau į voverę panašus.
***
Sodininkas, norėdamas apsaugoti savo derlių nuo vagių, ant vartelių pakabino skelbimą: "Dievas viską mato!". Kitą dieną visos daržovės nurautos, vaisiai nuskinti, o skelbime puikuojasi prierašas: "... bet mūsų jis tau neišduos!"
***
Aš - paprastas kiemsargis, bet visada labai stengiausi, kad žmonės, kuriems aš dirbu, atsakytų man meile. Tačiau dabar mane iš moterų vienuolyno perkėlė į vyrų ir aš pagalvojau, kad taip smarkiai stengtis nebeverta.
***
Skaisčioji vienuolė Margarita po netikėtos staigios mirties vietoj rojaus patenka į pragarą. Ji nedelsiant susisiekia su šv. Petru ir ima skųstis: - Kaip gi taip?!! Aš visą gyvenimą meldžiausi, laikiausi visų Dievo įstatymų, o mane - į pragarą! Šv. Petras pažada išsiaiškinti. Po dienos niekas nepasikeičia ir vienuolė Margarita vėl kreipiasi šv. į Petrą: - Greičiau mane iš čia ištraukit! Rytoj čia rengiamas kažkoks bedieviškas vakarėlis, visi privalome dalyvauti! Šv. Petras vėl pažada viską sutvarkyti, bet per visus reikalus pamiršta. Kitą rytą jį vėl sutrukdo neteisingai pasmerkta vienuolė: - Ahoy, Petrucha! Čia Margo tave klibina. Tu ten dėl manęs labai nesiparink, gerai?
***
Per vakarėlį girtas žmogelis įkyriai lenda: - Pašokit su manim, ponia. - Kiek kartų jums turiu aiškinti - aš nešoku! - Nešoksit su manim?! Aš - šio miesto meras! - O aš - šio miesto vyskupas!
***
Prabudęs prie stalo po paskutinės vakarienės pagiringas Judas pamatė, kad visi jo draugeliai kažkur išėjo, o jį vieną paliko. O čia dar prisistatė padavėjas su sąskaita. Judas pažiūri į sąskaitą ir susirūpinęs sumurma: - Ir iš kur aš dabar galiu gauti tuos 30 sidabrinių?
***
Dievas kalbasi su Adomu: - Tau ką, šonkaulio gaila? - Ne, bet kažkokia bloga nuojauta...
***
Mozė vedžiojo savo tautą po dykumą 40 metų. Pasirodo, ir anais laikais vyrai vengdavo pasiklausti kelio.
***
Apkaltinti žiauriomis scenomis Melo Gibsono režisuoto filmo "Kristaus kančios" kūrėjai nusprendė filmo pabaigoje įrašyti tokį tekstą: "Filmavimo metu nė vienas Jėzus Kristus nenukentėjo".
***
Mačiau per televizorių mergelę Mariją. Stovėjo tokia debesyse virš žemės ir apie rytdienos orus pasakojo.
***
Ant kelio guli pastipusi katė. - Kas jai atsitiko? - klausia mažas sūnelis mamos. - Ji mirė ir nukeliavo pas Dievulį, - aiškina motina. - O Dievulis, ką, vėl ją išmetė atgal? - nesupranta vaikas.
***
Susiginčijo šventikas su ateistu, ar būna pasaulyje stebuklų. - Štai pernai iš varpinės iškrito mūsų zakristijonas ir liko gyvas bei sveikas. Argi tai ne stebuklas? - sako šventikas. - Ne, tai atsitiktinumas, - atsako ateistas. - Bet prieš 5 mėnesius, kai skambino varpais ir kvietė žmones mišioms, jis vėl iškrito iš varpinės. Tačiau net neįsibrėžė. Juk tai stebuklas! - Ne, tai sutapimas, - nepasiduoda ateistas. Jiems bekalbant atbėga viena davatkėlė ir žegnodamasi rėkia: - Zakristijonas vėl iškrito iš varpinės! - Ar nesusižeidė? - klausia kunigėlis. - Sveikas gyvas! - atsako davakėlė. - Štai jums aiškiausias Viešpaties ženklas! - sako šventikas ateistui. - Koks dar ženklas? Tai jau pripratimas, daugiau nieko, - nepasiduoda ateistas.
***
Į kleboniją ateina mokesčių inspektorius. - Garbė Jėzui Kristui! - pasisveikina jis su klebonėliu. - Per amžių amžius! - atsako klebonėlis. - Sakykit, dvasiškas tėveli, ar tarp jūsų parapijiečių yra toks verslininkas Steponas Bubevičius? - Taip, yra. Tai labai dievobaimingas ir pamaldus žmogus. - Matot, dvasiškas tėveli, šis pamaldus žmogus savo deklaracijoje nurodė, kad paaukojo jūsų bažnyčiai 50 000 eurų. Tai aš ir atėjau sužinoti, ar gavote šią auką? - ?!!... Nesirūpink, sūnau mano, šiandien kaip tik ir gausiu!
***
Einu gatve, džiaugiuosi, šypsausi, nuotaika puiki. Ir galvoju sau: "Dieve, padaryk taip, kad visų šitų žmonių nuotaika būtu gera ir jiems būtų smagu!". Vos pagalvojau, ir kad tėškiausi į balą! Sėdžiu to purvyno vidury, o visi aplinkui žvengia net susiriesdami. Linksma jiems, matai!!!
