Besaikis girtavimas labai dažnai atima iš žmogaus protą. Išblaivėjęs girtuoklis griebiasi už galvos, nes tik tada suvokia, jog gerokai susigadino tolesnį gyvenimą. Panašiai būtų galima kalbėti ir apie du jaunus Vilkaviškio rajono Šeimenos seniūnijos gyventojus. 25 metų Nerijus Latvaitis ir metais jaunesnis Donatas Šitkauskas neseniai sėdo į teisiamųjų suolą už tyčinį sugėrovo nužudymą. Kauno apygardos teismas, įrodęs kaltę, abiem paskyrė vienodas bausmes - po 10 metų kalėti pataisos namuose.

N. Latvaitis savo kaltę pripažino iš dalies. Jis neslėpė, jog pernykštės liepos 16-osios vidurdienį kartu su gerai pažįstamu D. Šitkausku nusipirko alaus ir nuėjo gerti pas Valdemarą Gražulį. Ten buto (tiksliau - bendrabučio tipo kambario) šeimininką jau rado girtaujantį su A. Uldinsku. Šie ragavo stipresnį gėrimą - degtinę. Šeimininkas savo bendrabučio tipo kambaryje pusiau gulomis sėdėjo lovoje, buvo girtas. Vyrai įsitaisė prie stalo. Gėrimų asortimentą netrukus papildė pora butelių degtinės. Vyrai juos smagiai tuštino, išgertuves paįvairindami lošdami kortomis. Matyt, šeimininkui, kuris jau nepajėgė išlenkti taurelės, svečiai gerokai įkyrėjo, todėl, teisiamojo teigimu, keikdamas ėmė juos vyti lauk. Deja, niekas nenorėjo išeiti. N. Latvaitis įrodinėjo, jog kuomet V. Gražulis čiupęs nuo spintelės peilį ėmė juo grasinti, Nerijus spyręs pastarajam į veidą. Nuo smūgio vyriškis nukrito žemėn, jam iš nosies pasipylė kraujas. Po kurio laiko atsikėlęs V. Gražulis nusivalė kraują, na, o vyrai gėrė toliau. Kai šeimininkas vėl ėmė vyti svečius, šįkart į darbą rankas paleido D. Šitkauskas. Pastarasis, N. Latvaičio teigimu, Valdemarą mušė kumščiais - sudavė gal kokius 5 smūgius. Po kurio laiko sugėrovai išsiskirstė. Vakare pas N. Latvaitį atėjęs D. Šitkauskas gyrėsi gerai primušęs V. Gražulį, tampęs jį už plaukų po visą bendrabutį. Po kurio laiko sužinojo, jog V. Gražulis negyvas. D. Šitkauskas panašiai aiškino įvykio aplinkybes, neigė sulaužęs nukentėjėliui šonkaulius, tikino jo nespardęs, tačiau pripažino, jog grįžęs į V. Gražulio kambarį pasiimti paliktų cigarečių, rado šeimininką gulintį koridoriuje labai girtą, todėl paėmęs jį už plaukų ir nutempęs į kambarį...

Mirusiojo kraujyje buvo rasta daugiau nei pusketvirtos promilės alkoholio. Tiriant šį įvykį paaiškėjo, jog nukentėjėlis peiliu negrasino (vadinasi, nebuvo reikalo prieš jį vartoti smurto, nes niekam negrėsė pavojus), po suduotų smūgių nesipriešino. Žodžiu, girtas bejėgis žmogus buvo mirtinai sumuštas ir paliktas numirti, nes jeigu jam laiku būtų buvusi suteikta medicininė pagalba, greičiausiai ir šiandien būtų gyvas...

Kauno apygardos teismas pripažino, jog nepaisant išsisukinėjimų, abu teisiamieji vienodai kalti dėl sugėrovo mirties. Beje, N. Latvaičiui medikai diagnozavo psichikos ir elgesio sutrikimus, priklausomybę nuo alkoholio, tačiau tai nesutrukdė jį nuteisti (neigiamai charakterizuojamas vyrukas buvo teisiamas jau antrą kartą). Alkoholio vergu pripažintas ir D. Šitkauskas. Taigi dabar vyrai galės pailsėti nuo degtinės ir gerai apgalvoti savo gyvenimą...