Albertas ONIŪNAS
Panašu, kad artimiausiu metu didelių nemalonumų gali sulaukti Širvintų rajono vicemeras Jonas Purvaneckas. Liepos 6-ąją, Valstybinės šventės dienos vakarą jis su savo artimais draugais bei giminaičiais terorizavo, įžeidinėjo ir grasino nužudyti Kernavės gyventoją Jadvygą Rickevičienę. Vicemero chuliganiškų veiksmų motyvas - reikalavimas, kad J. Rickevičienės žemė ir pastatai būtų perrašyti J. Purvanecko vardu. Tuo tarpu jokios juridinės teisės į minėtą žemę nei vicemeras, nei jo žmona neturi. Būtų galima įtarti, kad kaltinimai valdininkui nemotyvuoti ir grįsti vien turtiniais ginčais, tačiau šiuo atveju vicemero veiksmus matė ir jais giliai pasipiktino didelė grupė atsitiktinai įvykio vietoje atsidūrusių inteligentų. Apie įvykį informuoti bemaž visi Širvintų rajono tarybos nariai, taip pat dalis Seimo narių.
Žavūs vaizdai
Klaipėdos apskrityje veikia visuomeninė organizacija "Sveja". Tai lietuvių ir švedų kultūros draugija, kuriai Lietuvoje priklauso daug žymių kultūros, mokslo ir verslo žmonių. Draugija, be kita ko, turi vieną tradiciją, kurią puoselėja jau ne pirmi metai. Liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, žmonės vyksta į kurią nors istoriniu požiūriu garsią šalies vietą, kur per teatralizuotą vaidinimą karūnuoja kurį nors vieną (ar daugiau) Mindaugą iš savo tarpo. Šiais metais pasirinkta istorinė Lietuvos sostinė Kernavė. Čionai išvyko 23 žmonių grupė. Joje buvo draugijos pirmininkė Aldona Petrauskienė, Lietuvos garbės konsulas Švedijos Malmės mieste Ingmaras Ingstadas, "Baltijos biznio centro" direktorius Joakimas Bernhardsonas, vilnietė filosofijos mokslų daktarė, profesorė Jūratė Mažulytė, taip pat Vakarų pramonės ir finansų korporacijai priklausančios stambios įmonės vadovas, eilė kitų žinomų mokslo, meno ir kultūros žmonių. Draugijos nariai atvyko Kernavėn dieną, vaikštinėjo po piliakalnius, žavėjosi nuo jų atsiveriančiais gamtos vaizdais.
Ir rusai galėtų pasimokyti...
Pasak A. Petrauskienės, bestovint ant piliakalnio atkreipė dėmesį priekyje, netoli Neries, labai vaizdingoje vietoje, esanti sodyba. Žmonės nusprendė įkurti savo stovyklą šalia tos sodybos. Šeimininkė Jadvyga Rickevičienė mielai sutiko, tad draugijos nariai pasistatė palapines, vakarop išsikepė šašlykų, galop atėjo laikas iškilmingai Mindaugo karūnavimo ceremonijai. Apie 22 valandą, kai jau buvo matyti žvaigždės, o ant stalų degė žvakės, laukais prie sodybos vedančiu keliuku netikėtai ėmė artėti trys vienas paskui kitą judantys automobiliai. Inteligentai nekreipė į tai dėmesio, kol visi trys sustojo prie sodybos, o iš jų ėmė virsti agresyviai nusiteikę, iš pažiūros neblaivūs žmonės. Jie užpuolė šalia buvusią sodybos savininkę J. Rickevičienę - ėmė ją plūsti tokiais rusiškais triaukščiais keiksmažodžiais, kurių patys rusai galėtų pasimokyti. Skambėjo grasinimai moterį nužudyti. Susidarė įspūdis, kad jei ne pašaliniai liudytojai, tas grasinimas ir būtų buvęs įvykdytas ar bent jau būtų pasikėsinta tai padaryti. Toks "temperamentas" tryško iš atvykėlių. Jiems vadovavo pusamžis vyriškis, kuris ir pats asmeniškai nepakartojamai keikėsi bei grasino J. Rickevičienei. Atvykėliams užkliuvo ir draugijos narių palapinės, lauželiai. Šalia palapinę buvo pasistačiusi ir šeima iš Marijampolės su dviem mažais vaikais, tačiau išgirdę bjauriausius keiksmus žmonės skubiai susirinko mantą ir išvažiavo. Pamažu atvykėlių įkarštis aprimo - jie pagaliau suvokė, kad J. Rickevičienė stovi būryje pašiurpusių ir šokiruotų žmonių, galimų liudytojų.
Švedams - šokas
Galop visi trys automobiliai išvažiavo. Tada J. Rickevičienė ir pasakė, kad neprašytiems svečiams vadovavo ir jai grasino Širvintų rajono vicemeras Jonas Purvaneckas. Žmonės, o ypač švedai, patyrė antrą šoką. Kaip gali taip elgtis tegu ir rajoninio masto, bet vis dėlto politikas? Vėliau kone visą naktį draugijos nariai klausinėjo J. Rickevičienės, kas čia vyksta. Pamažu išsiaiškinta, kad J. Purvaneckas terorizuoja moterį jau keli mėnesiai, nes nori, kad ši perleistų jam teisę parduoti žemę ir sodybą, taip pat savo nuožiūra paskirstyti gautus pinigus. Jadvyga Purvaneckienė yra Jadvygos Rickevičienės mirusio vyro sesuo.
Tapo našle
Pasak J. Rickevičienės ir jai artimų žmonių, senieji Rickevičiai, kuriems priklausė sodyba bei 8 hektarai ganėtinai brangiai vertinamos žemės, turėjo tris vaikus - sūnus Juozą bei Stanislovą ir dukrą Jadvygą, vėliau tapusią vicemero J. Purvanecko žmona. Kai senieji mirė, Stanislovas ir Jadvyga atsisakė tėvų palikimo Juozo naudai. Tokiu būdu sutuoktiniai Juozas Rickevičius ir Jadvyga Rickevičienė tapo teisėtais sodybos ir žemės savininkais. O prieš penkerius metus atsitiko nelaimė - Juozas Rickevičius savo automobiliu išvyko į Kauną pirkti televizoriaus. Nusipirko, pasidėjo automobilyje ir nuėjo dar pasidairyti po prekybos centrą. Grįžęs žmogus rado išplėštas automobilio duris, o ką tik įsigyto televizoriaus nebebuvo. Dėl to jau anksčiau problemų dėl širdies turėjęs žmogus patyrė infarktą ir mirė. Jadvyga Rickevičienė liko našle su dviem tada dar nepilnamečiais vaikais - Jolita ir Mindaugu. Dėl sodybos ir žemės tąsyk jokių problemų nekilo - amžinatilsį vyro sesuo Jadvyga Purvaneckienė bei brolis Stanislovas Rickevičius neprieštaravo, kad nekilnojamasis turtas liktų J. Rickevičienės ir jos vaikų nuosavybe. Visi sugyveno taikiai, J. Rickevičienė ir jos vaikai dažnai svečiuodavosi pas čia pat, Kernavėje, gyvenančius Purvaneckus (ir tada, kai J. Purvaneckas tapo rajono vicemeru). O šių metų pavasarį santykiai kažko subjuro.
Metalo laužas - bėdos pradžia
J. Rickevičienė turi butą Širvintose, todėl sodyboje lankosi tik vasarą. Kadangi žemė šioje vietoje itin brangi, tai galimi du variantai - arba ją parduoti, arba vystyti kaimo turizmą. Tokioje vietoje, kur filmuojami istoriniai filmai ir nuolat lankosi užsienio turistai, antrasis variantas būtų itin perspektyvus. Juolab kad J. Rickevičienės vaikai - 16 metų Mindaugas ir devyniolikmetė Jolita - kategoriškai paprieštaravo, kad sodyba būtų parduota. Neoficialiais duomenimis, sodybos ir žemės aplink ją kaina siekia apie 20 000 JAV dolerių. Taip J. Rickevičienė ir apsisprendė nieko neparduoti, sodybą pamažu susitvarkyti ir leisti čia (pradžioje - bent jau palapinėse) gyventi istorinio pažinimo ištroškusiems keliautojams. Sodybos pakraštyje buvo palikti Stanislovui Rickevičiui priklausę žemės ūkio padargai, kiti menkaverčiai daiktai. Tiksliau juos būtų galima pavadinti metalo laužu. J. Ricekvičienė pasiūlė velionio vyro broliui, jei norįs pasiimti tuos daiktus. Stanislovas nereagavo. Todėl vieną gražią dieną šeimininkė nuvežė visą tą šlamštą į metalo supirkimo punktą Vievyje ir gavo 160 litų. O tuo metu jau buvo prasidėjusi trintis tarp J. Rickevičienės ir Purvaneckų. Jadvyga Purvaneckienė, po tėvų mirties praėjus kone dešimtmečiui, kažkodėl nusprendė, kad velionio brolio žmona turtą moraliniu požiūriu valdo neteisėtai, todėl privalo nekilnojamąjį turtą parduoti ir pinigais pasidalinti su ja ir broliu Stanislovu. O geriausiai šiuo reikalu galėtų pasirūpinti Jadvygos Purvaneckienės vyras, vicemeras Jonas Purvaneckas. Tik jam reikėtų tokius įgaliojimus suteikti.
Reikia bylos? Bus...
Tačiau J. Rickevičienė nemanė esanti kam nors skolinga ir vyro giminaičių pasiūlymų kratėsi. Prasidėjo karas. Nebūtina detalizuoti visų šio karo epizodų, juolab kad daugelį jų juridiškai būtų sunku įrodyti. J. Purvaneckas palaiko draugiškus santykius su rajono vyriausiuoju prokuroru Kontrimavičiumi bei policijos vadovu Čepu. Galbūt todėl jos pareiškimai dėl vicemero elgesio policijoje nebūdavo priimami. Iki pat liepos 6-osios. Kalbama, kad būta ir grasinimų peiliu, ir gąsdinimų Draučiais, ir kelių policijos ekipažo panaudojimas sulaikant sprunkančius nuo vicemero J. Rickevičienę bei jos šešiolikmetį sūnų, sėdėjusį prie vairo. Taip pat kalbama, jog J. Purvaneckas asmeniškai J. Rickevičienei yra pažadėjęs baudžiamąją bylą. Kokią nors. Ir ji yra iškelta. Čia jau verta žvilgterėti atidžiau.
Savivaldžiavimas?
Tardymo skyriuje prie Širvintų rajono policijos komisariato daugiau nei prieš du mėnesius yra iškelta baudžiamoji byla dėl savivaldžiavimo. Turimas omenyje metalo laužo iš J. Rickevičienės sodybos pardavimas. Formaliai moteris pardavė ne jai priklausantį turtą, o praktiškai - sodybos šeimininkė atsikratė šlamšto. Situacija absurdiška. Tai pripažįsta ir laikinai einantis PK vadovo pareigas viešosios policijos komisaras inspektorius Rimantas Kanapienis. Tardymo skyriaus viršininkė Ramunė Pauliukonienė buvo linkusi "atsišaudyti" standartinėmis frazėmis - "vyksta parengtinis tardymas ir bet kokia informacija spaudai gali pakenkti tardymui". Paklausta, kodėl gi tiriant paprastutę savivaldžiavimo bylą prireikė pratęsti tardymą trečiam mėnesiui, kai per tą laiką niekam nesugebėta pateikti kaltinimo, R. Pauliukonienė teisinosi vasaros metu atostogaujant tardytojams padidėjusiu darbo krūviu. Šiuo atveju būtų sunku kuo nors kaltinti tardytojų viršininkę. Dėl akivaizdžių priežasčių ji negalėjo neiškelti bylos, tačiau ir kaltinimo J. Rickevičienei pateikti neišeina, nes teisine prasme tai vėlgi būtų absurdas. Reikėtų bylą nutraukti, tačiau nėra kaip. O kiek pavilkinus galbūt ir situacija rajono valdžioje pasikeis?
Policininkas - prieš vicemerą
Dėl liepos 6-osios incidentų, pasak komisaro R. Kanapienio, medžiagą renka apylinkės inspektorius. Jo pavedimu apklausiami liudytojai Klaipėdoje ir kituose miestuose. Ar bus apklausiami Švedijos piliečiai, komisaras negalėjo atsakyti. Tačiau R. Kanapienis paskubėjo užtikrinti, kad visa surinkta medžiaga bus perduota Vilniaus vyriausiajam policijos komisariatui ir ten bus priimamas sprendimas, ar kelti baudžiamąją bylą dėl vicemero J. Purvanecko veiksmų, ar ne. Komisaro manymu, Širvintose priimti esminio sprendimo nėra kaip, kai įsimaišęs vicemeras ir jo žmona (apylinkės teismo darbuotoja). Taigi situacija sudėtinga. Kaip eilinis apylinkės inspektorius gali objektyviai surinkti medžiagą, tiesiogiai susijusią su rajono vicemero veiksmais? Ar 23 nešališki liudytojai, kurių parodymais sunku suabejoti, paveiks eilinį policininką darbą atlikti objektyviai? Tai parodys tik laikas.
Paprasčiausias reketas
Pats Jonas Purvaneckas mano, kad visa, kas vyksta, yra politiniai žaidimai, šmeižtas ir šeimos tragedija. Juridine prasme galbūt teisi yra J. Rickevičienė, tačiau moraline - ne. Pasak J. Purvanecko, buvo susitarimas, jog visas turtas užrašomas J. Rickevičienei, kad būtų mažiau formalumų, bet vėliau ji turtą parduos, o pinigai bus pasidalyti tarp visų paveldėtojų. J. Purvaneckas negalėjo atsakyti, kodėl, jei padėtis tokia, taip ilgai buvo laukiama to pardavimo ir pasidalijimo. Paklaustas dėl liepos 6-osios įvykių Širvintų vicemeras ilgai galvojo ir atsakė aptakiai, kaip tikras politikas: "Buvau nuvažiavęs, ten degė laužai, tačiau jokio smurto, jokių grasinimų". Pasak J. Purvanecko, žmonai labai skaudu, kai ji į savo tėviškę negali kojos įkelti, o ją valdo svetimas žmogus.
J. Rickevičienės interesams atstovaujantis advokatas Kęstutis Čilinskas sako jau ne pirmą kartą susiduriąs su atvejais, kai valdžios atstovai naudoja jėgos struktūras savo reikmėms. J. Purvaneckas pažadėjo, kad byla bus iškelta, ir taip buvo padaryta. Advokato manymu, prieš J. Rickevičienę naudojamas šantažas ir psichologinis smurtas. Liepos 6-osios įvykiai rodo, kad moteriai norima pademonstruoti, jog ji niekada negalės savo sodyboje tvarkytis kaip nori. Taip žlugdomos kaimo turizmo užuomazgos. K. Čilinskas teigia, kad Generalinės prokuratūros bus prašoma iškelti baudžiamąją bylą J. Purvaneckui dėl turto prievartavimo. Visi šio nusikaltimo požymiai yra.
