Naujieji metai buvo sutikti šampano purslais, krabų lazdelės niekam nebelindo į gerkles, ananasai užstrigdavo tarp dantų. Visa šeimynėlė nekantriai sukinėjosi ant kėdžių, laukdama naujametinių siurprizų.
- Kada dovanosime vieni kitiems dovanas? Mes jau prisikirtom iki soties, - nerimo nekantrūs vaikai.
- Pirmajam - Antanėliui, - pasakė mama ir padėjo prieš jį ryškią plastmasinę šaudyklę. - Galėsi į varnas pyškinti, nes jų prisiveisė tiek daug, kad net aplipusios šiukšlių konteinerius. Karkia kaip velnio apsėstos, miegoti neleidžia.
Antanėlis patenkintas prisitaikė į katiną ir iškart pradėjo treniruotis su slyvų kauliukais. Katinas kniaukdamas pašoko iki lubų ir nukrito tiesiai į pilną lėkštę salotų.
- O šita dovana Margaritai, - ištiesė tėvelis dujų balionėlių rinkinį, gėrėdamasis raudonskruoste dukra. - Dabar nieko nebijok. Jie kas nors bandys prie tavęs kibti gatvėje, papurkšk jam į marmūzę ir nešk muilą.
Margarita, iš malonumo paraudonavusi kaip žemuogė, paėmė į rankas balionėlį ir pradėjo ieškoti akimis katino, kad nustatytų reikalingą atstumą. Tuo laiku tėvas jau tiesė mamai ryškų paketą.
- Prancūziška parfumerija? Ak, - pasakė mama, ištraukdama blizgantį moterišką pistoletą, - kaip tu atspėjai, kad aš apie tokį svajojau?
- Žinau, kad drebi kaip avies uodega, kada vakare eini kur nors su reikalais. Galėsi pagąsdinti tuos, kurie kėsinasi į tavo garbę ir orumą. Tik nepamiršk tą daiktelį iš rankinės į kišenę iš anksto persidėti.
Mama puolė karštai bučiuoti tėvą, o po to pagriebė ant rankų vaikučius ir išbėgo į savo kambarį. Po minutės jie, susirietę nuo ilgos dėžės svorio, trise įnešė į svetainę ir krito ant sofos.
- Atspėk iš trijų kartų, kas čia? - sunkiai kvėpuodamas paklausė Antanėlis.
- Žvejybos komplektas? Ne, per daug sunki dėžė. Namų meistro instrumentai? Na nežinau, greičiau rodykite!
Tėvas nekantraudamas pats atidarė dėžę, pažiūrėjo vidun ir pradėjo mamą sukti po kambarį.
- Dieve mano! Iš kur? Trūksta žodžių! Kur gavai?
- Brolis suveikė, - nusišypsojo mama, švelniai glostydama poliruotą automato vamzdį. - Ir šovinių. Dabar aš galėsiu ramiai miegoti, nes tavo darbas pavojingas.
- Tiesa, pats laikas, nes ir aš ketinau nusipirkti panašų daikčiuką. Reikia Naujuosius apsiginklavus pasitikti. Kas dar apgins mus šitoje "pasakų" šalyje? Oi, žiūrėk, mamuliuk, mūsų Ievutė prabudo.
- O aš taip pat dovanėlių noriu, - vos ne verkdama pralemeno mieguista mažylė rožine pižama, ropšdamasi plikomis kojytėmis ant kėdės.
- Ir tau, mano pupuliuk, yra dovanėlė: pačią gražiausią ir didžiausią nupirkau.
Mamytė pabučiavo dukrelę į skruostą ir padėjo jai ant delnuko didelę šokoladinę bombą.
Aleksandras Jaunciems, Skuodas
