Kad vergė tylėtų, kankinama jos motina
Aš policijoje. Specialiame neseniai suformuotame Kovos su rusakalbiais Izraelio banditais skyriuje. Dar kiek, ir šio skyriaus darbuotojai būtų mane vadavę iš viešnamio.
Naujo įstatymo dėka pastaraisiais metais pasodinta cypėn dešimtys sutenerių. Išlaisvintos iš vergijos merginos tapo liudytojomis. Kol vyksta teismas, merginos gyvena slaptose vietose. Kaltinamieji - rimti mafiozai, sukaupę iš prekybos vergais, narkotikais ir ginklais milžinišką kapitalą.
- Kuo rimtesnis banditas, tuo brangesnis liudytojas. Už "užtilusią" liudytoją mokama po 100 000 dolerių. Na ir medžioja mūsų saugomas liudytojas! - pasakojo vienas policininkas.
Į kambarį įveda Natašą. Ji - iš viešnamio.
- Man vėl skambino ir grasino, kad ateičiau į nurodytą vietą. Antraip su mano artimaisiais pasielgs kaip su Lilės tėvais, - graudžiai skundėsi Nataša.
Lilė - jos buvusi kambariokė. Juodvi kartu "atidirbinėjo skolas" viename viešnamyje, o dabar abi duoda parodymus. Neseniai Lilei banditai leido telefonu pasiklausyti, kaip kankinama rėkia jos motina. Dar pareikalavo, kad ji pabėgtų iš policijos ir sugrįžtų į viešnamį.
- Jie tave vadino tikruoju vardu ar pseudonimu, kuriuo vadino viešnamyje?
- Pseudonimu.
- Vadinasi, blefuoja. Nesijaudink. Svarbiausia - tylėk ir niekam nepasakyk adreso, kur gyveni.
Pastaruoju metu banditai tokiu būdu apgavo šešias merginas. Jos, nelaimingosios, pabėgo iš policijos akiračio ir dingo be pėdsakų. Tikriausiai jų jau nėra gyvų. Spaudimo sistema paprasta: policijai banditai pakiša šnipių, neva dirbusių pas teisiamą sutenerį. Jos apgyvendinamos kartu su buvusiomis prostitutėmis. Patiklios liudytojos taip ir išsipasakoja saviškių adresus ir savo mobiliųjų telefonų numerius. Prekybos vergais tinklas didelis. "Savų žmonių", kurie ir verbuoja merginas, suteneriai turi visur. Liudytojos namiškių adresas ir telefonas perduodamas jos tėvynėje esantiems "saviškiams", o šie jau skambina merginai iš jos namų, štai ir viskas. Nelaimingoji įsitikina, kad sutenerio rankos ilgos ir kad jis ją pasieks, net jei ši grįš namo. Taip vergija tampa amžina.
Natašai duodami nurodymai, kaip toliau elgtis.
- O ta naujokė į lovą šlapinasi. Nusibodo, - jau besirengdama išeiti guodžiasi Nataša.
- Važiuojam. Nuvešiu tave ir viską išsiaiškinsim, - sukomandavo vienas operatyvinis darbuotojas.
Pasižadėjusi, kad neišduosiu slaptavietės, važiuoju kartu.
- Naujokė - buvusi gražuolė, pasakoja policininkas. - Mačiau seną nuotrauką - neatsižiūrėsi! Bet bedirbdama labai apsileido. Nusigėrė, buvo labai stipriai mušama, nemaitinama. Tapo tiesiog distrofike. Pamatysi...
Slaptavietė - viešbutyje. Merginos numeryje apgyvendintos po dvi tris. Sumušimai ir kraujosruvos apgijo, pralinksmėjo akys. Yra viena netgi su kūdikiu. Ji buvo "įdarbinta" nėščia. Suteneriui nepasisakė - bijojo. Gerai, kad įsikišo policija. Pasisekė mažyliui - netapo aborto auka.
Naujokė išėjo svyruodama. Išvaizda iš tiesų kraupi. Veidas randuotas, nusėtas mėlynėmis, figūra - vieni kaulai. Kad buvo gražuolė, išduoda tik didelės mėlynos akys.
- Už ką tave mušė?
- Kad nebegalėjau dirbti. Visą skaudėjo, nes aptarnaudavau per daug vyrų.
...Maniakai sudegina gyvas
Susipažinau su dar baisesniu vergijos pasaulio pavyzdžiu. Lida - praeityje buvusi rusvaplaukė kekšiška gražuolė - tapo religinių maniakų auka. Ją padegė gyvą, kad "apvalytų nuo nuodėmių" ugnimi. Keli kaukėtieji įsiveržė naktį į viešnamį, apsaugininkui paleido žarnas, apipylė merginas benzinu ir uždarė duris. Patalpoje, kaip ir daugelyje viešnamių, nebuvo langų - tik vienas labai siauras tualete. Per jį Lida ir išlindo. Kitos merginos sudegė gyvos. Tą įvykį Lidai primena kojos protezas (ją teko amputuoti) ir nudegimų randais nusėtas kūnas, kurį slepia po ilgomis rankovėmis ir džinsais. Jai mokama kompensacija kaip patyrusiai nelaimingą atsitikimą darbe. Bet kas tie pinigai, palyginti su sugadintu gyvenimu?..
- Pas mus - ne patys žiauriausi suteneriai, - pasakojo Nomi Levenkor, Pagalbos užsienio darbininkams centro advokatė. - Tai ne Turkijoje. Man kolegos pasakojo. Ten nepaklusnias verges skandina jūroje matant kitoms, kad šios gerai elgtųsi. Buvo toks atvejis, kai mergina pamėgino pabėgti ir pasismeigė ant tvoros strypų. Pusę dienos kabojo, kol vietiniai pasigailėjo ir iškvietė pagalbą. Jei pas mus merginai pavyksta padėti, jai padeda visi. Čia žmonės lojalesni, geresni.
"Taip, bet tik jei pavyksta pabėgti", - galvoju aš žiūrėdama į nutrintą laikrodėlį, pakabintą rėmeliuose Nomi Levenkor kabinete. Prie jo pritvirtintas užrašas: "Šiame laikrodėlyje sustojo laikas, kai nustojau būti verge". Šį laikrodį advokatei padovanojo mergina, ištraukta iš Jafo miesto rūsio. Kelerius metus vergės iš čia niekur nebuvo išleidžiamos. Jos kasdien aptarnaudavo dešimtis klientų nematydamos saulės šviesos. Iš šio rūsio nebuvo įmanoma pabėgti.
(15 procentų išlaisvintų sekso vergių užsikrėtusios AIDS, per 40 procentų serga venerinėmis ligomis, 20 procentų mėgino nusižudyti.)
Kaip ištrūkti iš pragaro
Sukaupusi visas jėgas nusprendžiu dirstelėti į patį dugną, kur visai neseniai galėjau pakliūti ir pati. Tachanu merkazit - senoji Tel Avivo autobusų stotis. 11 valanda vakaro. Dvi gatvės, kuriose - vien viešnamiai. Policija čia užsuka retai. Logiška. Kam žlugdyti vietą, kur visi arabai pigiai malšina įtampą, kur atsipalaiduoja visi atvykėliai kaukaziečiai ir samdomi juodadarbiai? Jau geriau jie teplėšo į dalis atvykėles verges nei vietines merginas.
Vietinius viešnamius turi taip pat daugiausia arabai ir Kaukazo mafija. Vietoj durų - raudonos užuolaidos, iš už kurių kyšteli smalsūs merginų veideliai. Anksčiau ar vėliau čia patenka beveik visos atvykėlės vergės. Dauguma - iš karto. O pačios geriausios prieš tai spėja padirbėti ir normalesnėse vietose. Bet kelio galas - čia, Tachanu merkazit.
Baisi vieta. Prie įėjimų vaikštinėja kvadratiniai apsaugininkai. Išlipame iš mašinos prieš vieną viešnamį. Sargybinis užtveria man kelią. Mane lydintis suteneris Lioša jam paaiškina, kad esame iškrypėlių porelė ir norime vienos merginos. Metaliniais laiptais kylame į antrąjį aukštą. Raudona užuolaida. Už jos - mažas kambarėlis, pradvisęs maistu ir dar kažkuo. Čia - ir svetainė, ir virtuvė. Ant sofutės priešais televizorių sėdi keturios merginos. Ne gražuolės. Trys rusaitės, viena - uzbekė.
Jei prieš porą dienų man nebūtų padėję pabėgti iš mane nusipirkusio šeimininko buto, šiandien galbūt būčiau panašiai sėdėjusi. Todėl kad kartu su "antrarūšėmis" čia patenka ir "probleminės", pavyzdžiui, mėginančios pabėgti.
Nė viena čia bedirbančioji negauna pinigų, nors per naktį aptarnauja 20-30 vyrų. Izraelio gydytojai, kuriems prisieina gydyti "susidėvėjusias" ir išmestas gatvėn rusaites, tvirtina: be "puokštės" venerinių ligų, prostitutėms paprastai būna labai sužaloti vidiniai lytiniai organai.
"Padoriuose" viešnamiuose labai išvystyta baudų sistema. Jei aptarnauji mažiau nei nustatyta klientų - bauda; nedirbai - bauda; sugaišai su klientu per ilgai - bauda...
Tachanu merkazit - kita sistema. Vienos merginos veide - didelės, jau pageltusios mėlynės. Tai - baudos pasekmės. Ir čia baudžiama ne už klientų kiekį (dėl to nėra bėdos), o paprastai už atsisakymą santykiauti dėl iki žaizdų "susidėvėjusių" lytinių organų. Beje, sąvokos "aš to nedarau" arba "tik su prezervatyvu" čia nevartojamos. Viskas daroma taip, kaip pageidauja klientas.
Ant stalo - žurnalas. Čia rašomi merginų vardai ir jų buvimo su klientais laikas. Kasininkas paima pinigus ir pildo žurnalą. Mergina pasirašo ir eina "dirbti". Susitarusi su Lioša apsimetu, kad su mergina turiu aptarti sekso sąlygas. Ji vedasi mane į savo kambarėlį.
Iš bendro kambario - siauras koridoriukas, jame - trejos durys. Mažutėlis kambarys, jame lova, kampe - dušo kabina. Langų nėra. Lova uždengta šiurkščiu, senu pledu.
- Tu čia ir gyveni ar tik dirbi?
- Gyvenu. Ko pageidauji?
- Noriu įsitaisyti čia dirbti, - netikėtai net pačiai sau keičiu taktiką. - Kaip manai, ar verta?
Mergina tuoj pat nudelbia akis. Matyt, bijo - o gal tai patikrinimas?
- Tu iš kur?
- Iš Kazachijos.
- Nori namo?
Mergina dar labiau panarina galvą:
- Mums negalima ilgai kalbėtis. Pradės plūstis...
Tikriausiai mergina nusprendžia, kad aš iš policijos. O už bendradarbiavimą su "mentais" viešnamių savininkai baudžia.
...Grįžtame į svetainę-virtuvę. Mergina sėdasi į savo vietą, o mudu su Lioša einame išėjimo link, atseit nesusitarėme. Paskutinis dalykas, kurį pamatau, - indų plovimo grafikas ir didelis tarakonas kriauklėje.
Štai ir viskas. Mano nuotykiai baigėsi beveik sėkmingai, jei nekreipsime dėmesio į patirtą šiluminį smūgį, plaučių sutrenkimą ir nervinį stresą. Svarbiausia - išskridau namo. Bet merginos liko. Ištekėti ar dar kaip nors susitvarkyti gyvenimą pasiseka vienetams. Daliai pasiseks - išlaisvins policija, kol jos visiškai nenusileido į dugną. Jos išgelbstimos, bet grįžta namo ir be pinigų, ir be garbės. Likusiosios dirbs "spermos surinkėjomis" dar ilgus metus. Joms bus daromi abortai spyriu į pilvą, jos ištisomis paromis bus laikomos nevalgiusios. Jos bus perpardavinėjamos, nes "asortimentas" nuolat atnaujinamas. Jos bus baudžiamos, mušamos, joms bus neleidžiama ištisas valandas šlapintis. Neišlaikiusios mušamos dar skaudžiau...
Dėmesio! Su visa atsakomybe pareiškiu: "Gerai apmokamas darbas užsienyje" - tai pragaras. Tikriausias pragaras, pasibaigiantis arba mirtimi, arba gėdingu išsiuntimu iš šalies su sekso vergės etikete.
P. S. Žinoma, šis rašinys neapvers pasaulio. Bet aš viliuosi, kad ne veltui rizikavau.
Brangusis skaitytojau, jei pažįsti merginą, besikraunančią lagaminus vykti į užsienį dirbti "gerai apmokamą darbą", būk geras, parodyk šį straipsnį! Gal ji persigalvos, kol dar ne vėlu...
