Remigijus RAINYS
Šiuo metu Lietuvoje dirbantys šeši oficialūs egzorcistai skundžiasi, kad nebespėja varyti velnio iš visų į juos besikreipiančių apsėstųjų. Tiesa, bažnyčios tarnai pripažįsta, kad dalis neva kankinamųjų piktosios dvasios - tai psichinėmis ligomis sergantys žmonės, tad tokiems pasiūloma kreiptis į medikus, už juos sukalbamos maldelės.
Tačiau psichiatrai ir psichoterapeutai vieni nepajėgia išspręsti visų šalies gyventojų dvasinio gyvenimo sutrikimo problemų, juo labiau kad kreiptis į psichiatrą - nepopuliaru ir visuomenės akyse net kiek gėdinga, o dar mažai reklamuojamos egzorcisto paslaugos dvelkia viduramžių romantika.
Vyskupų konferencija jau pritarė šalies egzorcistų prašymui įsteigti asociaciją, kuri vietos kunigams atvertų kelius į tarptautinius egzorcistų seminarus ir koferencijas. Tad Bažnyčios galvų parama bei reklama jau garantuota, o įgiję patirties mūsų velnių varytojai galėtų sėkmingai konkuruoti su būrėjomis bei ekstrasensais.
Ne paslaptis, jog kai kurie valstybės veikėjai, Seimo nariai mėgsta lankytis pas visokiausio plauko aiškiaregius ir šventai tiki jų pranašystėmis, tad gal vertėtų priimti privalomo visų politikų apsivalymo pas egzorcistus įstatymą? Spėjama, kad centralizuotas paslaugų teikimas kaniuotų gerokai pigiau, juo labiau kad kvalifikuotas velnio varytojas ne tik pamėgintų išginti iš apsėstojo politiko piktąją dvasią, bet ir reikalui esant nusiųstų jį į atitinkamą gydymosi įstaigą.
Padėtį sunkina tik tai, kad beviltiškai nelabojo užvaldytų nelaimėlių sielas, pagal iki šiol nepaneigtus viduramžių receptus, išgelbėti galima tik juos sudeginant. Tad jei sulauksime, kad Katedros aikštėje suliepsnos inkvizicijos laužai, ar vien jų skleidžiami dūmai atgrasys velnio apsėstuosius nuo skverbimosi į valdžią?