Ramutė PEČELIŪNIENĖ
- Nei lavonų, nei kraujo čia nėra, - vos pamačiusi Pakalnės sodybon, kur turėjo vykti kaimo turizmo sezono atidarymo iškilmės, įsukantį "Akistatos" automobilį ėmė šūkauti Padebesių Janė.
Esą ko gi čia atvažiavot... Tačiau tuoj pat "atsileido" ir plačiai šypsodamasi atvykėlius ėmė vaišinti stipriu aukštaitišku alumi - kad šis nuplautų kelionės dulkes ir pakeltų nuotaiką... Aišku, tikrieji šio vaišingumo kėslai paaiškėjo vėliau, šventei gerokai įsisiūbavus, kai Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė tiesiai šviesiai pasakė, jog žurnalistus tik tam ir pasikvietė, kad sočiai pavalgydintų, gardžiai pagirdytų, paskui dar dovanų duotų... Ir vien todėl, kad šie gražiai apie kaimo turizmą parašytų... Iš tiesų, atsidūrus puikiame gamtos prieglobstyje, pas tokius vaišingus šeimininkus Daivą ir Kęstutį Jackūnus, kaipgi gali gražiai nerašyti. Juolab jog smagius maršus ir polkas griežė kapelos muzikantai, o labiausiai viliojo žaliuojančioje vejoje ištiestas stalas, nukrautas tradiciniais aukštaičių, žemaičių, dzūkų ir suvalkiečių valgiais... Gardi, oi gardi buvo žemaičių cibulynė, kastinis, kurį sveteliai skubiai "naikino" nelaukdami, kol išvirs bulvės su lupenomis, tikra ruginukė ir naminis vynas. Aukštaičiai šiems nenusileido ir kvietė vaišintis burnoje tirpstančiais pyragėliais su lašinukais. Kadangi aukštaitės tvirtino esančios blaivininkės ("Kas antra", - pašnibždom pridėjo), stipresnio gėrimo neatvežė - tiktai "batvinių rūgštelės". Gražiai apskrudęs paršiukas paneigė gandus, kad suvalkiečiai "skūpūs" žmonės. Na, o dzūkai negalėjo atvažiuoti be buteliuko samanės ir puikiai prie jos derančios užkandos - "auselių" su grybais... Sodybos šeimininkas Kęstutis ir jo padėjėjai vos spėjo tempti alaus ąsočius. Šito gero buvo iki soties... Tačiau nei lavonų, nei kraujo, kaip ir buvo žadėjusi Padebesių Janė, nebuvo... Tiktai saulėton padangėn pakilusi vėliava skelbė, jog kaimo turizmo sezonas jau prasidėjo...
