Nuo vaistų išradimo iki jų taikymo praktikoje pradžios praeina ne vieneri metai, o kartais ir dešimtmečiai. Preparatai, naudojami onkologijoje, kainuoja beprotiškus pinigus. Vaistai, tik pasirodę vaistinėse, išrasti dar devintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje, bet vargu ar greitu laiku jie bus prieinami daugumai onkologinių ligonių. O juk naujausieji vaistai gali labai pagerinti gydymo efektyvumą.
Gydant onkologines ligas svarbūs ne tik cheminiai preparatai, bet ir palaikantieji vaistai, nes dėl cheminių preparatų toksiškumo daugeliu atvejų laiką tarp gydymo kursų tenka ilginti, o tai mažina terapijos efektyvumą. Šalinant toksines reakcijas gerinami ligonių gydymo rezultatai. Pavyzdžiui, toks preparatas kaip etiolis aktyvuojasi sveikosiose ląstelėse ir užkerta kelią cheminių preparatų toksiškam poveikiui. Sveikosios ląstelės tampa apsaugotos, o pažeistosios vėžio veikiamos gydomųjų preparatų. Taigi žmogui nesumažėja leukocitų, nekinta kraujo formulė, dėl to galima didinti gydomųjų preparatų dozes.
Kodėl reikia kelių cheminės terapijos kursų? Auglys visada nevienalytis. Dalis jo yra aktyviosios fazės, dalijasi, o kita dalis - "snaudžia". Vaistai veikia tik aktyviąsias ląsteles, o "snaudžiančioji" auglio dalis lieka nepaveikta. Veikiamos gydomųjų preparatų aktyviosios vėžinės ląstelės žūva, o "snaudžiančiosios" - nubunda. Dar vienas cheminės terapijos kursas sunaikina suaktyvėjusias "snaudžiančiąsias" ląsteles.
Gydant kai kurias vėžio formas cheminiai preparatai naudojami tam, kad būtų sustiprintas spindulinės terapijos efektas. Patys vaistai auglio nesunaikina, bet turi įtakos tam, kad daugiau vėžinių ląstelių pereitų į tokią fazę, kai yra jautrios spindulinei terapijai.
Šiuo metu teisingiau kalbėti ne apie cheminę, o apie vaistų terapiją, nes, be cheminių preparatų, gydant naudojami ir hormonai, biologinių reakcijų modifikatoriai (imunomoduliatoriai), preparatai, palaikantys ir pagerinantys gyvenimo kokybę tiek cheminės terapijos metu, tiek po jos. Pastarieji vaistai buvo išrasti kur kas anksčiau, bet buvo atliekami klinikiniai bandymai, įrodomas jų nekenksmingumas ir efektyvumas.
Jau išrasta preparatų gydyti ligoms, kurios anksčiau buvo laikomos neveikiamomis cheminės terapijos (šlapimo pūslės, kasos vėžys). Šias ligas buvo galima pradėti gydyti išradus naujų plataus veikimo spektro vaistų, efektyvių įvairios lokalizacijos augliams (taksoteras, gemcitabinas). Kitas naujųjų vaistų pranašumas - maksimalus aktyvumas veikiant vėžines ląsteles ir minimalus sveikųjų ląstelių poveikis.
Į pirmą planą šiuo metu iškeliama vadinamoji tikslinė terapija. Šie preparatai veikia vėžinių ląstelių receptorius ir beveik nepaliečia visų kitų. Tokius vaistus galima skirti ir sergantiesiems sunkiausios formos vėžiu, ir pradinėse stadijose. Pacientus galima gydyti ir ambulatoriškai - ir ligoniui gerai, ir mažiau išlaidų gydymo įstaigai.
Metastaziniams kaulų pažeidimams gydyti neseniai pasirodė preparatas zonuta. Šios grupės vaistai neduoda priešauglinio efekto, bet pristabdo vėžinių židinių vystymąsi, blokuoja kaulinį audinį ardančias ląsteles, neleidžia plisti metastazėms, aktyvuoja ląsteles, atstatančias kaulinę struktūrą. Šių preparatų buvo ir anksčiau, bet juos reikia lašinti 1,5-2 valandas į veną, o pragulėti tiek laiko nejundant sunku ir "lengvesniems" ligoniams. Zonuta suleidžiama per 10 minučių. Dėl biudžeto skurdumo biofosfonatais gydomi su metastaziniais kaulų pažeidimais ligoniai, sergantys prostatos ir pieno liaukų vėžiu. Užsienyje šie preparatai naudojami net osteoporozės profilaktikai ir gydymui.
Krūties vėžio atvejais kartais auglio ląstelėse susiformuoja tam tikri receptoriai, kurių stimuliacija paspartina auglio krešėjimą. Tokie ligoniai sėkmingai gydomi herceptinu. Šis vaistas blokuoja receptorius, o tai pristabdo vėžinio darinio augimą, aktyvina vadinamąją užprogramuotą ląstelių mirtį. Taip auglys žūsta. Herceptinas dabar naudojamas kartu su chemine terapija.
Analogiško poveikio preparatas mabteras naudojamas kraujo ligoms gydyti. Dauguma panašių vaistų kol kas dar tik bandomi.
Tarp onkologinių ligonių paplitusi klaidinga nuomonė: jei jau pradėjo lašinti platiną, vadinasi, tavo padėtis beviltiška. Tai - netiesa, nes yra tokių auglių, kurių gydymas be platinos iš principo neefektyvus, kitokios terapijos efektyvumas mažesnis nei paprastai. O gydant krūties vėžį, pavyzdžiui, platinos preparatų skiriama tik tuomet, jei auglys nereaguoja į cheminę terapiją.
Yra daugiau nei dešimt vėžio atsiradimo teorijų. Visos jos - tik hipotezės. Kuo vadovaujasi gydytojai, skirdami gydymą? Cheminės terapijos preparatai parenkami atsižvelgiant į jų aktyvumą gydant konkretų auglį (į auglio histologinę struktūrą). Pavyzdžiui, agenokarcinoma jautri vieniems, o kitokios vėžio formos - kitiems vaistams.
Visos vėžio atsiradimo priežastys neįrodytos ir nepadeda išvengti ligos. Vėžio profilaktikos nėra.
